Smegenų vandenė būna įgimta ir įgyta. Į g y t a smegenų vandenė atsiranda, persirgus smegenų dangalų ir smegenų audinio uždegimu, po galvos smegenų sužalojimo, bendrinių infekcijų (gripo, reumato) ar intoksikacijų (alkoholizmo).

Į g i m t o s smegenų vandenės priežastys — įvairios infekcijos (sifilis, toksoplazmozė, virusai), pažeidžiančios vaiko smegenis intrauteriniame periode, visokie smegenų sklaidos sutrikimai, dėl ko neišsivysto šalia smegenų veninių sinusų esančios Pachiono granuliacijos, nuolat sugeriančios smegenų skystį, arba užanka smegenų skilveliai ar juos jungiąs Silvijaus vandentiekis ir smegenų skystis tvenkiasi skilveliuose.

Vaikas, sergąs įgimta smegenų vandene, gimsta su labai didele galva (normali naujagimio galvos apimtis 34— 36 cm). Vaikui augant, galvutės apimtis neproporcingai didėja. Per vienerius metus ji gali padidėti iki 50 ir 60 cm. Vaiko veidukas mažas. Jam žiūrint, vokai pakyla aukštyn, palikdami virš rainelės platų odenos tarpą.

Sergančio vandene vaiko smegenyse skysčio prisirenka tiek daug, kad beveik visai suspaudžiamas smegenų audinys — jo lieka tik kelių milimetrų storio plėvelė. Todėl toks vaikas vystosi silpnaprotis, jį gali ištikti nuomaro priepuoliai, atsirasti smegenų vandenė (hydrocephatus) kojų ir rankų paralyžiai, nevalingi judesiai. Kadangi suspaudžiami ir galvos nervai, jis gali būti kurčias, aklas.

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą