Vaistinis preparatas: ERYTHROMYCIN TC
Puslapis: 6


Streptococcus pneumonine (kai kurios padermės vaisto poveikiui yra atsparios)

Viridans grupės streptokokai

A, B, C, F ir G grupių beta hemoliziniai streptokokai.

Vidutiniškai jautrios padermės (MSK 1-4 mikrogramai/ml)

Bacteroides melanogenicus

Neisseria gonorrhoeae

Helicobacter pylori

Campylobacter jejuni

Clostridium padermės

Haemophilus influenzae (padermės iš dalies yra atsparios vaisto poveikiui) ir parainfluenzae

Propionibacterium acnes

Staphylococcus aureus (10 – 20 % padermių yra atsparios vaisto poveikiui)

Ureaplasma urealyticum.

Atsparios padermės (MSK ? 8mikrogramai/ml)

Acinetobacter padermės

Bacteroides fragilis

Brucella abortus

Enterobakterijos (E. Coli, klebsielės, Proteus, salmonelės, šigelės)

Enterokokai

Kai kurios Haemophilus influenzae padermės

Neisseria meningitidis

Norkardijos

Pseudomonas aeruginosa

Kai kurios Staphylococcus aureus, vibrionų, jersinijų padermės

Helicobacter pylori

Reikia atsižvelgti į galimą eritromicino ir kitų makrolidų grupės antibiotikų, taip pat linkozamido ir klindamicino kryžminį rezistentiškumą (MLS, t. y. makrolidų, linkozamido ir streptogamino, rezistentiškumą).

Antibakterinio poveikio spektras

In vitro ir klinikoje eritromicinui paprastai yra jautrios dauguma šių mikroorganizmų padermių:

Gramteigiamos bakterijos: Lysteria monocytogenes, Corynebacterium diphtheriae (vaistas tinka kaip papildoma priemonė kartu su antitoksinu), Staphylococcus padermės, Streptococus padermės, įskaitant Enteroccosus padermes

Gramneigiamos bakterijos: Haemophilus influenzae, Neisseria meningitinis, Neisseria gonorrhoeae, Legionella pneumophila, Moraxella (Branhamella) catarrhalis, Bordetella pertusis, Campylobacter padermės.

Mikoplazmos: Mycoplasma pneumonine, Ureaplasma urealyticum.

Kiti mikroorganizmai: Treponema pallidum, Clamydia padermės, Clostridia padermės, L formos , trachomos ir kirkšninės granulomos sukėlėjai.

Pastaba. Dauguma Haemophilus influenzae padermių yra jautrios koncentracijai, kuri atsiranda išgėrus įprastinę vaisto dozę.

Mikroorganizmų atsparumo antibiotikui atsiradimo būdai

Gramteigiamų mikroorganizmų atsparumas makrolidams paprastai yra susijęs su antimikrobinių medžiagų prisijungimo vietų pokyčiais. MLSB tipo atsparumas, kuris gali būti būdingas stafilokokams arba sukeliamas juos veikiant kai kuriais makrolidais ir kurį galima sukelti streptokokams, perduodamas įvairiais (erm šeimos) įgytais genais, koduojančiais metilazes, kurios veikia ribosomų RNR 23S peptidiltransferazės centre. Metilinimas stabdo antimikrobinių medžiagų prisijungimą prie ribosomų ir didina kryžminį atsparumą makrolidams (visiems vienodos struktūros makrolidams), linkozamidams ir B tipo streptogaminams (atsparumas A tipo streptogaminams nepadidėja). Rečiau atsparumas yra susijęs inaktyvuojančiais fermentais, pvz., esterazėmis, kurie skaldo antimikrobines medžiagas, ir aktyviu antimikrobinių medžiagų išskyrimu iš bakterijų.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>