Vaistinis preparatas: PAN-KANAMYCIN
Puslapis: 2


Suaugusių pacientų, kuriems yra oligurija, pradinė dozė yra 1 g. Vėliau reikia vartoti 500 mg dozę kas 2-4 dienas.

Oligurijai praėjus arba esant uremijai, kai glomerulų filtracijos greitis yra mažesnis kaip 10 ml/min, pradinė dozė yra 1 g. Vėliau reikia vartoti 500 mg dozę kas 1-2 dienas.



4.3 Kontraindikacijos

Preparato draudžiama vartoti pacientams, kurių jautrumas aminoglikozidų grupės antibiotikams yra padidėjęs.



4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Atsargumo priemonės

Preparato atsargiai turi vartoti žmonės, kurių sutrikusi klausos ir pusiausviros aparato funkcija įskaitant ir 8-ojo galvinio nervo pažeidimą.

Kanamicinas sukelia toksinį poveikį inkstams ir klausos aparatui, todėl vartojant šio vaisto būtinos atsargumo priemonės:

- jei ligonio inkstų funkcija sutrikusi, kanamicino galima vartoti tik būtinu atveju, dozę reikia mažinti atsižvelgiant į inkstų funkcijos rodmenis (žr. 4.2 skyrių);

- būtina nuolat stebėti inkstų ir klausos funkciją, jei reikia, matuoti antibiotiko koncentraciją kraujo serume;

- medikamento vartoti kartu su diuretikais reikia atsargiai (žr.4.5 skyrių).

- jei kanamicino vartojama ilgai, ypač sergant tuberkulioze, būtina atidžiai tikrinti inkstų ir klausos funkciją.

- atsižvelgiant į kanamicino farmakokinetikos duomenis, jo toksinį poveikį inkstams ir klausos aparatui, preparato vartoti pakartotinai ir (arba) ilgai, ypač pagyvenusiems žmonėms, nerekomenduojama.

( Jei vartojama kanamicino, prieš chirurginę operaciją, apie tai būtina pasakyti gydytojui anesteziologui-reanimatologui. (žr. 4.5 skyrių);

Tuberkuliozės gydymas

Jei reikia gydyti tuberkuliozę, kanamicino vartojimas turi atitikti tuberkuliozės gydymo principus. Preparato vartoti draudžiama tuo atveju, jei neatlikti bakteriologiniai tyrimai, t.y. nėra antibiotikogramos, kurios rezultatai rodytų, kad sukėlėjas yra jautrus kanamicinui arba kitiems antibiotikams.

Kad kanamicinas būtų veiksmingas, jo būtina vartoti kartu su vienu ar keliais vaistais nuo tuberkuliozės. Toks sudėtinis gydymas yra būtinas. Jei reikia, atsižvelgus į antibiotikogramos rezultatus, jį galima keisti.

Kartu vartojant aminoglikozidų grupės ir cefalosporinų grupės antibiotikų, toksinis poveikis inkstams didėja.

Pacientams, sergantiems ligomis, kurių metu sutrinka impulso perdavimas iš nervo į raumenį (sunkioji miastenija, parkinsonizmas, kūdikių botulizmas), aminoglikozidų grupės antibiotikų reikia vartoti atsargiai, nes aminoglikozidų poveikis nervo ir raumens jungčiai panašus į kurarės. Todėl gali pasireikšti raumenų silpnumas ir neuromuskulinė blokada.

Dėl inkstų nebrandumo iš naujagimių organizmo aminoglikozidų grupės antibiotikai pasišalina lėčiau, todėl šių antibiotikų pusinės eliminacijos laikas kraujo plazmoje gali pailgėti. Laiku ir prieš laiką gimusiems naujagimiams aminoglikozidų grupės antibiotikų reikia vartoti atsargiai.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>