Vaistinis preparatas: Tacni
Puslapis: 8


Takrolimuzu gydytiems pacientams retais atvejais stebėta širdies skilvelių arba pertvaros hipertrofija, vertinta kaip kardiomiopatija. Dažniausiai tai buvo laikini pakitimai, pasireiškę dažniausiai vaikams, kai mažiausia takrolimuzo koncentracija kraujyje buvo daug didesnė už didžiausią rekomenduojamą. Pastebėta, kad kiti šių klinikinių būklių riziką didinantys veiksniai prieš pradedant gydyti yra buvusi širdies liga, kortikosteroidų vartojimas, hipertenzija, sutrikusi inkstų ar kepenų funkcija, infekcinės ligos, per didelis skysčių kiekis, patinimas. Todėl didelės rizikos pacientus, ypač mažus vaikus bei didelėmis imunosupresantų dozėmis gydomus pacientus, reikia stebėti, atliekant echokardiografiją ar EKG iki transplantacijos operacijos ir po jos (pvz., iš pradžių po 3 mėn., vėliau po 9-12 mėn.). Nustačius pakitimų, reikia spręsti, ar mažinti takrolimuzo dozę arba keisti jį kitais imunosupresantais. Takrolimuzas gali pailginti QT intervalą, tačiau ar jis sukelia paroksizminę skilvelinę polimorfinę tachikardiją (torsades de pointes), tvirtų įrodymų šiuo metu nėra. Reikia atsargiai gydyti pacientus, kuriems nustatytas arba įtariamas įgimtas ilgojo QT intervalo sindromas.

Limfoproliferaciniai sutrikimai ir piktybinės ligos

Pastebėta, kad takrolimuzu gydomiems pacientams pasireiškia su Epšteino-Baro virusu (EBV) susijusios limfinio audinio proliferacinės ligos. Pacientams, kuriems paskiriamas gydymas takrolimuzu, negalima kartu vartoti antilimfocitinių preparatų. Labai mažiems (jaunesniems kaip 2 metų) vaikams, kurių organizme nėra EBV – viruso kapsidės antigeno (VKA), yra didesnė limfinio audinio proliferacinių ligų pasireiškimo rizika. Todėl šiai pacientų grupei, prieš pradedant vartoti takrolimuzo, reikia nustatyti EBV-VKA serologiją. Gydymo metu rekomenduojama atidžiai stebėti EBV-PGR. EBV-PGR gali išlikti teigiama kelis mėnesius; tai nerodo limfinio audinio proliferacinės ligos ar limfomos.

Antrinio vėžio rizika, kaip ir gydymo kitais stipriais imunosupresantais metu, nežinoma (žr. 4.8 skyrių).

Kaip ir gydymo kitais imunosupresantais metu, dėl galimos piktybinių odos pokyčių rizikos reikia vengti saulės ir ultravioletinių spindulių poveikio – dėvėti apsauginius drabužius, naudoti apsauginį kremą nuo su aukštu apsaugos faktoriumi.

Pacientams, gydomiems imunosupresantais, įskaitant takrolimuzą, yra padidėjusi oportunistinės infekcijos (bakterijų, grybelių, virusų ir pirmuonių) sukeliamų ligų, įskaitant BK viruso sukeliamą nefropatiją bei JC viruso sukeliamą progresuojančią daugiažidininę leukoencefalopatiją (PDL), rizika. Šios infekcinės ligos dažnai yra susijusios su stipria bendra imunosupresija ir gali lemti sunkias arba mirtinas būkles. Tai turi įvertinti gydytojas, nustatydamas diagnozę pacientams, kuriems sukelta imunosupresija, kai pablogėja jų inkstų funkcija arba atsiranda nervų sistemos pažaidos simptomų.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>