Vaistinis preparatas: Valsartan/hydrochlorothiazide Krka
Puslapis: 18


Tiazidiniai diuretikai veikia daugiausia distaliniuose vingiuotuosiuose inkstų kanalėliuose. Nustatyta, kad žievinėje inkstų dalyje yra didelio afiniteto receptorių, prie kurių pirmiausia prisijungia tiazidiniai diuretikai, todėl slopinamas natrio chlorido pernešimas distaliniuose vingiuotuosiuose inkstų kanalėliuose. Tiazidinių diuretikų veikimo mechanizmas paremtas Na+Cl- kompleksinio pernešiklio slopinimu, tikriausia dėl konkurencinio prisijungimo prie Cl- vietos, todėl pakinta elektrolitų reabsorbcijos mechanizmas: dėl tiesioginio poveikio maždaug vienodai didėja natrio ir chloro pasišalinimas, o dėl šio diurezinio poveikio netiesiogiai mažėja plazmos tūris (dėl to padidėja plazmos renino aktyvumas, aldosterono sekrecija, su šlapimu netenkama daugiau kalio ir sumažėja kalio koncentracija serume). Kadangi susijusiam renino ir aldosterono poveikiui būtinas angiotenzinas II, kartu vartojant valsartano, kalio koncentracijos serume sumažėjimas būna ne toks didelis, kaip gydant vien hidrochlorotiazidu.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Valsartanas ir hidrochlorotiazidas

Valsartanas kartu vartojamo hidrochlorotiazido sisteminį biologinį prieinamumą sumažina maždaug 30%. Hidrochlorotiazidas kartu vartojamo valsartano kinetikos reikšmingai nekeičia. Minėta sąveika įtakos kombinuoto valsartano ir hidrochlorotiazido preparato vartojimui įtakos neturi, kadangi kontroliuotų klinikinių tyrimų metu nustatytas neabejotinas antihipertenzinis poveikis, didesnis už atskirų veikliųjų medžiagų ar placebo sukeliamą poveikį.

Valsartanas

Absorbcija

Išgėrus vien valsartano, didžiausia valsartano koncentracija plazmoje atsiranda per 2–4 valandas. Vidutinis absoliutus biologinis prieinamumas yra 23%. Maistas valsartano ekspoziciją (AUC) sumažina maždaug 40%, o didžiausią koncentraciją plazmoje (Cmax) maždaug 50%, tačiau po dozės išgėrimo praėjus maždaug 8 valandoms, valsartano koncentracija buvo panaši ir valgiusių, ir nevalgiusių pacientų plazmoje. Toks AUC sumažėjimas nėra susijęs su kliniškai reikšmingu gydomojo poveikio susilpnėjimu, todėl valsartano galima vartoti ir valgant, ir nevalgant.

Pasiskirstymas

Pusiausvyrinis į veną sušvirkšto valsartano pasiskirstymo tūris yra maždaug 17 litrų. Tai rodo, kad valsartanas nepasiskirsto ekstensyviai audiniuose. Daug valsartano (94–97%) jungiasi prie serumo baltymų, daugiausia albuminų.

Biotransformacija

Biotransformuojama nedidelė dalis valsartano: tik maždaug 20% dozės išskiriama metabolitų pavidalu. Nustatyta, kad plazmoje būna nedidelė hidroksimetabolito koncentracija (ji sudaro mažiau kaip 10% valsartano AUC). Farmakologinio poveikio šis metabolitas nesukelia.

Eliminacija

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>