Vaistinis preparatas: Suvartar
Puslapis: 19


Kaip ir tikėtasi, vartojant junginio, kurio klirensas inkstuose sudaro tik 30% bendro klirenso kraujo plazmoje, koreliacijos tarp sisteminės valsartano ekspozicijos ir inkstų funkcijos nepastebėta, todėl pacientams, kurių inkstų funkcija sutrikusi (kreatinino klirensas < 10 ml/min.), dozės keisti nereikia. Apie vaisto saugumą, skiriant pacientams, kurių kreatinino klirensas < 10 ml/min. ir kurie dializuojami, duomenų nėra, todėl šiems pacientams valsartaną reikia skirti atsargiai (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius). Valsartanas stipriai prisijungia prie kraujo plazmos baltymų ir vargu ar gali būti pašalinamas dialize.

Kepenų funkcijos sutrikimas

Maždaug 70 % absorbuotos dozės šalinama su tulžimi, didžiausia dalis – nepakitusia forma. Jokia reikšminga valsartano biotransformacija nevyksta. Lengvo kepenų funkcijos sutrikimo arba tulžies latakų obstrukcijos atvejais buvo pastebėta dvigubai didesnė ekspozicija (AUC) nei sveikiems žmonėms. Vis dėlto, koreliacijos tarp valsartano koncentracijos kraujyje ir kepenų funkcijos sutrikimo sunkumo laipsnio nenustatyta. Valsartano tyrimų su pacientais, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, neatlikta (žr. 4.2, 4.3 ir 4.4 skyrius).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, galimo kancerogeniškumo ir toksinio poveikio reprodukcijai ikiklinikinių tyrimų duomenys specifinio pavojaus žmogui nerodo.

Skiriant žiurkių patelėms toksines dozes (600 mg/kg kūno svorio per parą) paskutinėmis vaikingumo paromis ir žindymo metu, jauniklių išgyvenamumas buvo mažesnis, jie priaugo mažiau svorio, buvo uždelstas jauniklių vystymasis (ausies kaušelio atsiskyrimas ir ausies kanalo atsivėrimas) (žr. 4.6 skyrių). Ši dozė žiurkėms (600 mg/kg kūno svorio per parą) yra maždaug 18 kartų didesnė už didžiausią rekomenduojamą dozę žmogui, nustatytą remiantis mg/m2 kūno paviršiaus (skaičiuojant 60 kg svorio pacientei paros dozė būtų 320 mg).

Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenimis, didelė (200 - 600 mg/kg kūno svorio) valsartano dozė žiurkėms sukėlė eritrocitų rodmenų (eritrocitų, hemoglobino kiekio, hematokrito) sumažėjimą, inkstų kraujotakos pokyčius (šiek tiek padidėjo šlapalo kiekis kraujo plazmoje, patinams atsirado inkstų kanalėlių hiperplazija ir bazofilija). Šios paros dozės (200 ir 600 mg/kg kūno svorio) žiurkėms yra maždaug 18 kartų didesnė už didžiausią rekomenduojamą dozę žmogui, nustatytą remiantis mg/m2 kūno paviršiaus (skaičiuojant 60 kg svorio pacientei paros dozė būtų 320 mg). Mažosioms beždžionėms (marmozetėms) panašių dozių sukelti pokyčiai buvo panašūs į žiurkėms sukeltus pokyčius, tačiau jie buvo stipresni, ypač inkstams (pasireiškė nefropatija, padidėjo šlapalo ir kreatinino kiekis kraujyje).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>