Vaistinis preparatas: Paroxetin Actavis
Puslapis: 12


Trumpalaikių (ne ilgesnių kaip 10–12 savaičių) klinikinių tyrimų metu mažiausiai 2( paroksetinu gydytų vaikų ir paauglių pasireiškęs nepageidaujamas poveikis, kuris buvo ne mažiau kaip 2 kartus dažnesnis negu placebo sukeltas, yra su savižudybe susijusio elgesio (įskaitant bandymą žudytis ir mintys apie savižudybę) pasireiškimo dažnio padidėjimas, kenkimas sau ir priešiškumo padidėjimas. Bandymo žudytis ir minčių apie savižudybę atsiradimo atvejų buvo tik sunkiu depresiniu sutrikimu sergančių paauglių grupėje. Priešiškumas atsirado daugiausiai obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu sergantiems vaikams, ypač jaunesniems nei 12 metų. Kiti reiškiniai, kurių paroksetino vartojantiems vaikams atsirado dažniau, negu vartojantiems placebo, yra apetito stoka, tremoras, prakaitavimas, hiperkinezija, ažitacija, emocijų labilumas (įskaitant verkimą ir nuotaikos kaitą).

Palaipsniui mažinant dozę arba nutraukus vaistinio preparato vartojimą ne mažiau kaip 2( tiriamųjų pasireiškęs nepageidaujamas poveikis, kuris buvo mažiausiai 2 kartus dažnesnis negu placebo sukeltas, yra emocijų labilumas (įskaitant verkimą, nuotaikos kaitą, kenkimą sau, minčių apie savižudybę atsiradimą ir bandymą žudytis), nervingumas, galvos svaigimas, pykinimas ir pilvo skausmas (žr. 4.4 skyrių „Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės“).

4.9 Perdozavimas

Simptomai ir požymiai

Turima informacija apie paroksetino perdozavimą rodo, jog saugių vaistinio preparato dozių diapazonas yra didelis. Paroksetino perdozavus, be tų simptomų, kurie minėti 4.8 skyriuje „Nepageidaujamas poveikis“, gali atsirasti karščiavimas, nevalingų raumenų susitraukimų. Išgėrę ne didesnę kaip 2000 mg paroksetino dozę ligoniai paprastai pasveikdavo, pavojingų komplikacijų jiems neatsirasdavo. Kai kuriuos pacientus ištiko koma, atsirado pokyčių jų elektrokardiogramoje. Labai retais atvejais apsinuodiję ligoniai, paprastai tie, kurie paroksetino išgėrė kartu su kitais psichotropiniais vaistiniais preparatais ir alkoholiu (arba be jo), mirė.

Gydymas

Specifinio priešnuodžio nėra. Paroksetinu apsinuodijusį ligonį reikia gydyti tokiomis pačiomis priemonėmis, kaip apsinuodijusį kitokiais antidepresantais. Paroksetino absorbcijos sumažinimui per keletą valandų duoti gerti 20–30 g aktyvuotos anglies, jei imanoma. Be to, ligonį reikia gydyti palaikomosiomis priemonėmis, atidžiai jį prižiūrėti ir dažnai sekti gyvybines funkcijas. Pacientas prižiūrimas atsižvelgiant į klinikinę būklę.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė ( antidepresantai, selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, ATC kodas ( N06A B05.

Veikimo būdas

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>