Vaistinis preparatas: Valsacor
Puslapis: 13


DROP tyrimo metu toliau tirtas valsartano veiksmingumas, mažinant AIŠ. Tyrime dalyvavo 391 hipertenzija sirgęs pacientas (arterinis kraujospūdis buvo 150/88 mm Hg), kurie sirgo 2 tipo cukriniu diabetu, kuriems buvo albuminurija (vidurkis - 102 mikrogramo/min; 20-700 mikrogramų/min.) ir kurių inkstų funkcija buvo kompensuota (vidutinė kreatinino koncentracija serume 80 mikromolių/l). Ligoniai, atsitiktinai parinkus, buvo suskirstyti į grupes ir 30 savaičių kartą per parą vartojo vieną iš trijų valsartano dozių (160 mg, 320 mg arba 640 mg). Tyrimo tikslas buvo nustatyti optimalią valsartano dozę, mažinančią AIŠ hipertenzija ir 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams. Per 30 savaičių procentinis AIŠ pokytis, lyginant su pradiniu, reikšmingai sumažėjo: vartojusiems 160 mg valsartano ligoniams - 36% (95 % PI nuo 22 iki 47 %), vartojusiems 320 mg valsartano - 44 % (95% PI nuo 31 iki 54%). Padaryta išvada, kad 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams 160-320 mg valsartano dozė kliniškai reikšmingai sumažina AIŠ.

Neseniai patirtas miokardo infarktas

Buvo atliktas atsitiktinių imčių kontroliuotas daugelyje šalių vykęs dvigubai koduotas The VALsartan In Acute myocardial iNfarcTion (VALIANT) tyrimas. Jame dalyvavo 14 703 ūminio miokardo infarkto ištikti ligoniai, kuriems buvo stazinio širdies nepakankamumo simptomų ir požymių ar radiologinių tokio sutrikimo įrodymų ir (arba) kairiojo širdies skilvelio sistolinės funkcijos sutrikimas (išvarymo frakcija, nustatyta radionuklidine ventrikulografija, buvo (40(, o nustatyta echokardiografija ar kontrastinės angiografijos būdu (35(). 12 val. – 10 parų laikotarpiu nuo miokardo infarkto simptomų atsiradimo pradžios atsitiktinių imčių būdu į grupes suskirstyti ligoniai vartojo valsartano, kaptoprilio arba abiejų šių vaistinių preparatų. Vidutinė gydymo trukmė buvo 2 metai. Pagrindinė vertinamoji baigtis buvo laikas iki mirties dėl bet kokios priežasties.

Mirtingumą po miokardo infarkto dėl bet kokios priežasties valsartanas mažino tiek pat veiksmingai, kaip kaptoprilis. Mirtingumas nuo bet kokios priežasties valsartanu (19,9%), kaptopriliu (19,5%) ar valsartanu kartu su kaptopriliu (19,3%) gydytų pacientų grupėse buvo panašus. Kartu vartojant kaptoprilio ir valsartano, didesnės naudos, negu gydant vien kaptopriliu, negauta. Nuo amžiaus, lyties, rasės, iš pradžių vartotų vaistinių preparatų ir kitų ligų valsartano ir kaptoprilio įtaka mirtingumui nuo bet kokios priežasties nepriklausė. Valsartanas buvo veiksmingas ir ilginant laiką iki mirties dėl širdies ir kraujagyslių ligų, mažinant kardiovaskulinį mirštamumą, būtinumą ligonį guldyti į ligoninę dėl širdies nepakankamumo, miokardo infarkto pasikartojimo riziką, atgaivinimo po širdies sustojimo dažnumą bei nemirtino insulto dažnumą (antrinė sudėtinė vertinamoji baigtis).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>