Vaistinis preparatas: Avelox
Puslapis: 13


Tyrimų in vitro su bakterijomis arba žinduolių ląstelėmis metu moksifloksacinas, kaip ir kiti chinolonai, sukėlė genotoksinį poveikį. Kadangi toks poveikis galimas dėl medikamento sąveikos su bakterijų giraze, o jeigu koncentracija didesnė, tai ir su žinduolių ląstelių topoizomeraze II, ribinę genotoksinį poveikį sukeliančią koncentraciją numatyti įmanoma. Tyrimų in vivo metu genotoksinio moksifloksacino poveikio nepastebėta, nors buvo vartojamos labai didelės dozės. Vadinasi, galima teigti, jog žmogui terapinės dozės yra gana saugios. Pradinių ir tolesnių tyrimų metu žiurkėms kancerogeninio poveikio medikamentas nesukėlė.

Nors daugelis chinolonų yra fotoreaktyvūs ir gali sukelti fototoksinį, fotomutageninį ir fotokancerogeninį poveikį, tačiau tyrimų in vitro ir in vivo metu fototoksinio ir fotogenotoksinio moksifloksacino poveikio nepastebėta. Kiti chinolonai tokiomis pačiomis sąlygomis tokį poveikį sukelia.

Didelės moksifloksacino koncentracijos širdyje slopina uždelstos rektifikuotos kalio srovės greitąjį komponentą, todėl elektrokardiogramoje gali pailgėti QT intervalas. Toksinio poveikio tyrimų metu šunims, enteriniu būdu gavusiems ( 90 mg/kg kūno svorio dozes, nuo kurių kraujo plazmoje susidarė ( 16 mg/l koncentracija, pailgėjo QT intervalas, tačiau aritmija nepasireiškė. Laikina nemirtina skilvelinė aritmija atsirado tik į veną sušvirkštus labai didelę kumuliacinę dozę (( 300 mg/kg kūno svorio), kuri yra daugiau negu 50 kartų didesnė už žmogui rekomenduojamą dozę ir nuo kurios kraujo plazmoje susidarė ( 200 mg/l koncentracija (ji yra daugiau negu 40 kartų didesnė už terapinį poveikį sukeliančią koncentraciją).

Žinoma, kad chinolonai pažeidžia nesubrendusių gyvūnų didžiųjų kūno svorį laikančių sąnarių kremzles. Mažiausia moksifloksacino dozė, sukėlusi toksinį poveikį mažų šuniukų kremzlėms, skaičiuojant mg/kg kūno svorio, buvo 4 kartus didesnė už didžiausią terapinę dozę, t. y. 400 mg (jei pacientas sveria 50 kg(. Po tokios dozės koncentracija šuniukų kraujo plazmoje buvo 2–3 kartus didesnė negu žmonių, vartojančių didžiausią terapinę dozę.

Toksinio poveikio tyrimų metu žiurkių ir beždžionių, ne ilgiau kaip 6 mėnesius gavusių kartotines dozes, akims toksinis poveikis nepasireiškė. Šunims, enteriniu būdu gavusiems ( 60 mg/kg kūno svorio dozes, po kurių koncentracija kraujo plazmoje buvo ( 20 mg/l, atsirado pokyčių elektroretinogramoje, pavieniais atvejais – tinklainės atrofija.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>