Vaistinis preparatas: Avelox
Puslapis: 12


Moksifloksacino biotransformacija yra dvifazė. Iš organizmo medikamentas išskiriamas per inkstus ir su tulžimi (išmatomis) nepakitęs bei sulfatų (M1( ir gliukuronidų (M2( pavidalu. Žmogaus organizme svarbiausi metabolitai yra M1 ir M2, tačiau antimikrobinio poveikio jie nesukelia.

I fazės klinikinių tyrimų bei tyrimų in vitro metu farmakokinetinės sąveikos su medikamentais, kurių I fazės metabolizmas vyksta dalyvaujant citochromo P 450 fermentų sistemai, nepastebėta. Oksidacinio metabolizmo irgi nepastebėta.

Šalinimas

Vidutinis galutinės pusinės moksifloksacino eliminacijos laikas kraujo plazmoje yra maždaug 12 valandų, bendras 400 mg dozės klirensas ( 179–246 ml/min. Medikamento klirensas inkstuose yra 24–53 ml/min., vadinasi, inkstų kanalėliuose jis gali būti iš dalies reabsorbuojamas.

Išgėrus 400 mg dozę, iš organizmo su šlapimu (apie 19( nepakitusio preparato, apie 2,5( M1 ir maždaug 14( M2 pavidalu( ir išmatomis (apie 25( nepakitusio medikamento ir apie 36( M1 pavidalu, M2 su išmatomis neišsiskiria( pašalinama maždaug 96( dozės.

Kartu su ranitidinu ar probenecidu vartojamo moksifloksacino klirensas inkstuose nekinta.

Sveikų savanorių, kurių kūno svoris mažas (pvz., moterų(, ir senyvų žmonių kraujo plazmoje medikamento koncentracija būna didesnė.

Pacientų, kurių inkstų funkcija sutrikusi, įskaitant ir tuos, kurių kreatinino klirensas yra ( 20 ml/min./1,73 m2, organizme moksifloksacino farmakokinetika nebūna labai pakitusi. Inkstų funkcijai silpnėjant, metabolito M2 (gliukuronido( koncentracija didėja: jeigu kreatinino klirensas ( 30 ml/min./1,73 m2, koncentracijos didėjimo koeficientas gali būti net 2,5.

Remiantis iki šiol atliktų tyrimų su žmonėmis, kuriems yra kepenų nepakankamumas (Child-Pugh A arba B(, rezultatais, neįmanoma nustatyti, ar jų farmakokinetika skiriasi nuo sveikų savanorių. Ligonių, kurių kepenų funkcija sutrikusi, kraujo plazmoje metabolito M1 ekspozicija buvo didesnė, o nepakitusio medikamento – tokia pat kaip sveikų savanorių. Pacientų, kurių kepenų funkcija sutrikusi, gydymo moksifloksacinu patirties nepakanka.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Tyrimų metu moksifloksacinas sukėlė poveikį žiurkių ir beždžionių kraujodarai: šiek tiek sumažino eritrocitų ir trombocitų kiekį. Medikamentas, kaip ir kiti chinolonai, darė toksinį poveikį žiurkių, beždžionių ir šunų kepenims: padidino kepenų fermentų kiekį kraujyje, sukėlė vakuolinę kepenų degeneraciją. Beždžionėms pasireiškė toksinis poveikis CNS (konvulsijos), tačiau jį sukėlė tik didelės dozės arba ilgas vaisto vartojimas.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>