Vaistinis preparatas: Ultiva
Puslapis: 2


Ultiva turi būti skiriamas individualiai, atsižvelgiant į paciento reakciją.

Suaugusieji

Rankiniu būdu kontroliuojamos infuzijos skyrimas

Toliau pateiktoje lentelėje apibendrintas injekcijos / infuzijos greitis ir dozės diapazonas:

REKOMENDUOJAMAS DOZAVIMAS SUAUGUSIEMS ŽMONĖMS

INDIKACIJOS

*

IŠ KARTO ŠVIRKŠČIAMA DOZĖ

(?g/kg kūno svorio)

*NEPERTRAUKIAMOS INFUZIJOS GREITIS (?g/kg kūno svorio per min.)

*

*

*

*Pradinis

*Svyravimo ribos

*

*Anestezijos indukcija



*1 (suleisti ne greičiau kaip per 30 sek.)

*

0,5-1

*

–

*

*Pacientų, kuriems daromas dirbtinis kvėpavimas, anestezijai palaikyti, jeigu ji sukelta:

*

*

*

*

*( diazoto oksidu (66 proc.)

*0,5-1

*0,4

*0,1-2

*

*( izofluranu (padinė jo dozė ( 0,5 MAK);

*0,5-1

*0,25

*0,05-2

*

*( propofoliu (pradinė dozė ( 100 ?g/kg/min.)

*0,5-1

*0,25

*0,05-2

*

*MAK – minimali alveolinė koncentracija

Lėtai švirkščiamą smūginę Ultiva dozę būtina suleisti ne greičiau kaip per 30 sek.

Suleidus lentelėje nurodytą remifentanilio dozę, anesteziją galima palaikyti daug mažesne hipnotiko doze. Norint išvengti hemodinaminio poveikio, pvz., hipotenzijos ir bradikardijos, sustiprėjimo, reikia vartoti lentelėje nurodytą izoflurano ar propofolio dozę (žr. šio skyriaus poskyrį „Kartu vartojami medikamentai”).

Nėra duomenų, kaip reikia dozuoti lentelėje nenurodytus kartu su remifentaniliu vartojamus hipnotikus.

Anestezijai sukelti. Ultiva reikia skirti kartu su standartine doze hipnotiko, pvz., propofolio, tiopentalio arba izoflurano. Ultiva galima infuzuoti po 0,5–1 ?g/kg kūno svorio per minutę, tiek iš karto (ne greičiau kaip per 30 sek.) sušvirkštus 1 ?g/kg kūno svorio dozę, tiek jos nesušvirkštus. Šios dozės injekuoti nereikia, jeigu praėjus daugiau negu 8–10 min. nuo Ultiva infuzijos pradžios įstatomas intubacinis trachėjos vamzdelis.

Anestezijos palaikymas pacientams, kuriems daromas dirbtinis kvėpavimas. Pacientą intubavus, Ultiva infuzijos greitį, atsižvelgus į anestezijos techniką, reikia mažinti ir vaisto infuzuoti taip, kaip nurodyta lentelėje. Medikamento poveikis pasireiškia greitai ir trunka trumpai, todėl infuzijos greitį kas 2–5 minutės galima 25–100 % didinti arba 25–50 % mažinti, kad būtų reikiamas opioidinių ? receptorių stimuliavimas. Jeigu anestezija per lengva, kas 2–5 min. galima papildomai suleisti iš karto švirkščiamą dozę.

Anestezija pacientams, kurie kvėpuoja patys ir kurių kvėpavimo takai yra apsaugoti (pvz., anestezija su gerklų kauke): pacientams, kurie kvėpuoja patys ir kurių kvėpavimo takai yra apsaugoti, gali būti slopinamas kvėpavimas. Tokiems pacientams reikia ypač atidžiai pritaikyti dozę ir gali prireikti palaikomojo kvėpavimo. Anestezuotiems pacientams, kurie kvėpuoja patys, rekomenduojamas pradinis palaikomosios analgezijos infuzijos greitis yra 0,04 µg/kg/min. titruojant iki norimo rezultato. Buvo tiriamas infuzijos greičio diapazonas nuo 0,025 iki 0,1 µg/kg/min.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>