Vaistinis preparatas: Metfogamma
Puslapis: 5


Jei vaistinio preparato vartojama kartu su sulfonilkarbamido preparatais, pavieniais atvejais gali pasireikšti hipoglikemija. Tokio sutrikimo požymiai gali būti prakaito pylimas, drebulys, širdies tvinkčiojimas, neramumas, didelis alkis, burnos srities niežėjimas, blyškumas, galvos skausmas, mieguistumas, miego sutrikimas, baimė, judesių netvirtumas, irzlumas, depresija. Jei hipoglikemija sunkesnė, ligonis gali netekti sąmonės.

Labai reti: nenormalus kepenų funkcijos rodmenų pokytis arba hepatitas su gelta arba be jos; minėti sutrikimai nutraukus metformino hidrochlorido vartojimą praeina.

4.9 Perdozavimas

Ūminis toksinis poveikis

Apsinuodijus metformino hidrochloridu, hipoglikemijos nebūna, tačiau padidėja laktatacidozės atsiradimo galimybė. Dažniausiai ji atsiranda ne dėl ūminio perdozavimo, bet dėl pasitaikančių kontraindikacijų, pvz., nepakankamos inkstų veiklos (žr. 4.3 skyrių).

Prasidėjus laktatacidozei, iš pradžių atsiranda pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pradeda skaudėti pilvą, raumenis, vėliau pasireiškia hiperventiliacija, pritemsta sąmonė, ištinka koma. 50 % ligonių, kuriems dėl metformino poveikio atsiranda visi laktatacidozės simptomai, ištinka mirtis.

Pagalbos priemonės vaistinio preparato perdozavus

Kraujo dializė yra veiksmingiausia pieno rūgšties ir metformino šalinimo priemonė. Simptominėmis priemonėmis būtina sunormalinti kraujotaką, rūgščių ir šarmų kiekį bei pašalinti hipoksiją. Diagnozei patikslinti reikia nustatyti pieno rūgšties bei metformino koncentraciją serume. Metformino koncentracija eritrocituose yra tikslesnis vaistinio preparato susikaupimo organizme ir pakartotinės kraujo dializės būtinumo kriterijus.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – biguanidai, ATC kodas – A10BA02

Metfogamma mažina cukraus kiekį kraujyje tik tų ligonių, kurie serga nuo insulino nepriklausomu II tipo cukriniu diabetu, o pacientų, kurių medžiagų apykaita normali, cukraus kiekiui kraujyje įtakos nedaro.

Metforminas mažina gliukozės koncentraciją kraujyje ne dėl insulino sekrecijos skatinimo. Antihiperglikeminis jo poveikis pasireiškia todėl, kad vaistinis preparatas veikia keliais būdais, kurių tiksli santykinė reikšmė iki šiol nėra aiški:

Metforminas didina gliukozės suvartojimą, t. y. pasisavinimą ir oksidavimą, raumenų ir riebaliniame audinyje, labai slopina gliukoneogenezę, todėl mažėja gliukozės sintezė kepenyse. Be to, vartojant preparato lėtėja gliukozės pasisavinimas iš virškinimo trakto.

Metformino hidrochlorido veiksmingumas priklauso nuo mažiausios insulino koncentracijos. Medikamentas gali daryti šiokią tokią įtaką insulino sekrecijai, tačiau toks poveikis klinikai tikriausiai yra nereikšmingas.

Metfogamma gydomiems ligoniams atsiranda ir galbūt nepriklausomų nuo vaistinio preparato poveikio gliukozės apykaitai pokyčių: sumažėja trigliceridų koncentracija serume bei pasireiškia antitrombozinis poveikis.

5.2 Farmakokinetinės savybės

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>