Alliutn sativum L.

(Syn. Porrum savitum Rehb.)

Valgomasis česnakas priklauso lelijinių (Liliaceae) šeimai. Tai daugiametė daržovė, kurios svogūnus nuo seniausių laikų Rytų tautos (babiloniečiai, egiptiečiai) vartojo maistui ir konservuoti greitai gendantiems produktams. Savo vertės česnakai nenustojo ir pastaruoju metu. Vis daugiau viso pasaulio žymūs terapeutai domisi česnako svogūnais.

Česnakų svogūnuose (Bulbus Allii sativi) randama daugybė medžiagų. Viena iš jų gliukozidas alinas, kuris, veikiamas fermento alizino, suskyla į cukrines medžiagas ir česnakinį aliejų (Oleum Allii). Jis turi stiprų kvapą, labai efektyvų antiseptinį ir bakteriostatinį veikimą, žymiai stipresnį, negu fenolo. Česnakų aliejuje yra įvairių sieros junginių, vadinamų tioeterių ir jodo. Be to, česnako svogūnuose gausu fitoncidų. Pagal Toropcevą ir Kamnevą česnakų fitoncidai yra junginiai, panašūs į gliukozidus, kurie antibiotine veikimo galia neturi sau lygaus sintetinio antibiotiko.

Mūsų šalyje česnakai sėkmingai vartojami sergant trichomoniniais kolitais, pagaliau — ausų ligomis. Farmacinė pramonė gamina keletą preparatų, pavyzdžiui, spiritinę ištrauką „Allilsat“, tabletes „Allilsol“, „Allilglicer" ir kt. Tačiau, reikia pasakyti, kad česnakų fitoncidai yra nepatvarūs. Per ilgesnį laiką preparatuose susilpnėja jų gydomoji galia, ypač piliulėse, gamintose su anglimi.

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą