Vaistinis preparatas: Valsacor
Puslapis: 11


Val-HeFT buvo atsitiktinių imčių kontroliuotas daugelyje šalių atliktas klinikinis tyrimas, kurio metu lygintas valsartano ir placebo poveikis sergamumui ir mirtingumui 5 010 II (62%), III (36%) ar IV (2%) NYHA klasės širdies funkcijos nepakankamumu sergančių ligonių, kurie buvo gydomi įprastai ir kurių kairiojo širdies skilvelio išstūmimo frakcija buvo (40(, o kairiojo skilvelio vidinis skersmuo diastolės metu (KSVSD) buvo (2,9 cm/m2. Iki tyrimo pacientai gydyti AKF inhibitoriais (93(), diuretikais (86(), digoksinu (67() ar beta adrenoblokatoriais (36(). Tiriamieji buvo sekami vidutiniškai beveik 2 metus. Val-HeFT tyrimo metu vidutinė valsartano paros dozė buvo 254 mg. Pagrindinės vertinamosios tyrimo baigtys buvo dvi: mirtingumas nuo bet kokios priežasties (laikas nuo tyrimo pradžios iki mirties) ir sudėtinė vertinamoji baigtis širdies nepakankamumo sukeltas ligotumas (laikas nuo tyrimo pradžios iki pirmo sutrikimo: mirties, staigios mirties, po kurios ligonis buvo atgaivintas, guldymo į ligoninę dėl širdies nepakankamumo arba širdies inotropinę funkciją stiprinančių arba kraujagysles plečiančių į veną švirkščiamų medžiagų vartojimo 4 valandas ar ilgiau ne ligoninėje).

Mirtingumas dėl bet kokios priežasties valsartano (19,7%) ir placebo (19,4%) grupėse buvo panašus (p buvo nereikšmingas). Svarbiausias pranašumas buvo rizikos laiko sutrumpėjimas 27,5% (95% PI: nuo 17% iki 37%) iki pirmo patekimo į ligoninę dėl širdies nepakankamumo (13,9% ir 18,5%). Vertinant sudėtinę mirtingumo ir sergamumo baigtį, palankesni rezultatai gauti placebo grupėje (vartojant placebo - 21,9%, valsartano– 25,4%), kai pacientai vienu metu vartojo AKF inhibitorių, beta adrenoblokatorių ir valsartaną.

Pacientų, kuriems nebuvo skiriamas AKF inhibitorius, pogrupyje (n = 366) palankus poveikis sergamumui buvo didžiausias. Šiame pogrupyje mirtingumas dėl bet kokios priežasties reikšmingai sumažėjo ir valsartano grupėje buvo 33% mažesnis nei placebo grupėje (95% PI: nuo -6% iki 58%) (17,3% valsartano grupėje ir 27,1% placebo grupėje), o sudėtinė mirtingumo ir sergamumo rizika reikšmingai sumažėjo 44% (24,9% valsartano grupėje ir 42,5% placebo grupėje).

Pacientų, kurie vartojo AKF inhibitorių ir nevartojo beta adrenoblokatorių, mirtingumas dėl bet kokios priežasties buvo panašus (p nereikšmingas): 21,8% valsartano ir 22,5% placebo grupėje. Sudėtinė mirtingumo ir sergamumo rizika reikšmingai sumažėjo 18,3% (95% PI: nuo 8% iki 28%), valsartano poveikį lyginant su placebo poveikiu (atitinkamai 31,0% ir 36,3%).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>