Vaistinis preparatas: Suvartar
Puslapis: 15


Valsartano saugumo pobūdis atitiko pacientų, kurie buvo gydomi po miokardo infarkto, klinikinės būklės kitimą. Vertinant inkstų funkciją, kreatinino kiekis padvigubėjo 4,2% pacientų, vartojusių vien valsartaną, 4,8 % vartojusių valsartaną kartu su kaptopriliu ir 3,4 % vartojusių tik kaptoprilį. Gydymas dėl įvairių inkstų funkcijos sutrikimų nutrauktas 1,1% pacientų, vartojusių vien valsartaną, 1,3% vartojusių valsartaną kartu su kaptopriliu ir 0,8% vartojusių tik kaptoprilį. Nustatant pacientų po miokardo infarkto būklę, būtina taip pat įvertinti inkstų funkciją.

Vartojant beta adrenoblokatorių kartu su valsartano ir kaptoprilio deriniu, vien tik valsartano ar vien tik kaptoprilio mirtingumas dėl bet kokios priežasties nesiskyrė nuo mirtingumo ar ligotumo dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Nepriklausomai nuo gydymo, beta adrenoblokatorių vartojusių pacientų grupėje mirtingumas buvo mažesnis, kas rodo, kad žinomas palankus beta adrenoblokatorių poveikis minėtos populiacijos pacientams pasireiškė ir šio tyrimo metu.

Širdies nepakankamumas

Val-HeFT atsitiktinių imčių, kontroliuojamo tarptautinio klinikinio tyrimo metu buvo lyginta valsartano ir placebo įtaka 5010 pacientų, sirgusių II (62%, III (36% ) ar IV (2%) funkcinės klasės (pagal NYHA) širdies funkcijos nepakankamumu, kurie buvo gydomi įprastiniais medikamentais bei kurių kairiojo skilvelio išmetimo frakcija (KSIF) buvo < 40% ir kairiojo skilvelio vidinis skersmuo (KSVS) diastolės metu buvo > 2,9 cm/m2, ligotumui ir mirtingumui. Pradinio gydymo metu vartoti AKF inhibitoriai (93%), diuretikai (86 %), digoksinas (67%) ir beta adrenoblokatoriai (36%). Tiriamieji buvo sekami vidutiniškai beveik dvejus metus. Val-HeFT tyrimo metu vidutinė valsartano paros dozė buvo 254 mg. Tyrimas buvo vertinamas pagal dvi pagrindines vertinamąsias baigtis: mirtingumą dėl bet kokios priežasties (laiką, per kurį įvyko mirtis) ir kombinuotą mirtingumą bei ligotumą dėl širdies nepakankamumo (laiką, per kurį pasireiškė pirmasis patologinis reiškinys), apibrėžiamą kaip mirtis, staigi mirtis, kuriai įvykus pacientą pavyko išgelbėti, guldymas į ligoninę dėl širdies nepakankamumo arba ne ligoninėje pacientui keturias valandas ar ilgiau į veną infuzuota širdies inotropinę funkciją stiprinančių arba kraujagysles plečiančių medikamentų.

Mirtingumas dėl bet kokios priežasties valsartano (19,7 %) ir placebo (19,4 %) grupėse buvo panašus (p=NS). Pagrindinė nauda buvo: 27,5 % (95 % PI: nuo 17 iki 37 %), sutrumpėjo rizikos laikas iki pirmojo patekimo į ligoninę dėl širdies nepakankamumo (13,9 %, palyginti su 18,5 %). Pacientams, kuriems buvo skiriamas trijų vaistų derinys: AKF inhibitorius, beta adrenoblokatorius ir valsartanas, placebo grupėje pastebėti palankesni rezultatai (kombinuotas mirtingumas ir sergamumas placebo grupėje buvo 21,9 %, o valsartano grupėje – 25,4 %).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>