Vaistinis preparatas: Suvartar
Puslapis: 14


Diovano proteinurijos sumažėjimo tyrimo (DROP) metu buvo toliau tiriamas valsartano veiksmingumas mažinant AIŠ 391 hipertenzija sergantiems pacientams (AKS=150/88 mmHg), kuriems buvo 2 tipo diabetas, albuminurija (vidurkis 102 ?g/min.; 20–700 ?g/min.) ir buvo išsaugota inkstų funkcija (vidutinė kreatinino koncentracija serume 80 ?mol/l). Pacientai atsitiktinių imčių būdu buvo paskirstyti grupes, kurių kiekvienoe esantys pacientai vartojo vieną iš trijų valsartano dozių (160 mg, 320 mg arba 640 mg vieną kartą per parą) ir buvo gydomi 30 savaičių. Tyrimo tikslas buvo nustatyti optimalią valsartano dozę AIŠ sumažinimui hipertenzija ir 2 tipo diabetu sergantiems pacientams. Per 30 savaičių procentinis AIŠ pokytis, lyginant su pradiniu, skiriant 160 mg valsartano, buvo reikšmingai sumažėjęs 36% (95 % PI: nuo 22 iki 47 %) ir 44 %, skiriant 320 mg valsartano (95% PI: nuo 31 iki 54%). Buvo nuspręsta, kad 160–320 mg valsartano kliniškai reikšmingai sumažina AIŠ hipertenzija sergantiems pacientams, kuriems yra 2 tipo cukrinis diabetas.

Neseniai ištikęs miokardo infarktas

Valsartano poveikis pacientams, kuriuos neseniai ištiko miokardo infarktas, buvo tiriamas atsitiktinių imčių kontroliuojamo tyrimo metu (VALIANT), atliktu keliose šalyse dvigubai aklu būdu. Tyrime dalyvavo 14 703 pacientai po ūminio miokardo infarkto, kuriems buvo radiologiniu tyrimu patvirtinto stazinio širdies nepakankamumo simptomų ir požymių ir/ar kairiojo skilvelio sistolinės funkcijos sutrikimas: išmetimo frakcija, nustatyta radionuklidine ventrikulografija, buvo ? 40%, nustatyta echokardiografija ar kontrastinės angiografijos būdu – ? 35%. Praėjus 12 valandų – 10 parų nuo miokardo infarkto simptomų atsiradimo pradžios, pacientai atsitiktinių imčių būdu buvo suskirstyti į tris grupes: valsartano, kaptoprilio ar šių vaistų derinio. Vidutinė gydymo trukmė buvo dveji metai. Pagrindinė vertinamoji baigtis buvo laikas iki mirties dėl bet kokios priežasties.

Mirtingumą po miokardo infarkto dėl bet kokios priežasties valsartanas mažino taip pat veiksmingai, kaip kaptoprilis. Valsartanu (19,9%), kaptopriliu (19,5%) ir valsartanu kartu su kaptopriliu (19,3%) gydytų pacientų grupėse mirtingumas dėl bet kokios priežasties buvo panašus. Kartu su kaptopriliu pradėjus vartoti valsartaną, didesnės naudos, negu gydant vien kaptopriliu, nebuvo. Atsižvelgiant į tiriamųjų amžių, lytį, rasę, vartojamus medikamentus ir esamas ligas, skirtumų tarp valsartano ir kaptoprilio įtakos mirtingumui dėl bet kokios priežasties nebuvo. Valsartanas buvo veiksmingas ir ilginant laiką iki mirties dėl širdies ir kraujagyslių ligų, mažinant kardiovaskulinį mirštamumą, būtinumą ligonį guldyti į ligoninę dėl širdies funkcijos nepakankamumo, miokardo infarkto pasikartojimo, atgaivinimo po širdies sustojimo ir nemirtino smegenų insulto (antrinė kombinuota vertinamoji baigtis).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>