Vaistinis preparatas: Suvartar
Puslapis: 13


Bendroje Val-HeFT populiacijoje valsartanu gydytų pacientų būklė, palyginti su placebo grupe, reikšmingai pagerėjo, vertinant pagal NYHA klasės kriterijus, širdies nepakankamumo požymius ir simptomus: dusulį, nuovargį, edemą ir karkalus. Valsartanu gydytų pacientų gyvenimo kokybė, lyginant tyrimo pradžią ir pabaigą, buvo geresnė nei tų, kuriems buvo skiriamas placebas; tai paaiškėjo, įvertinus pokyčius pagal Minesotos gyvenimo kokybės skalę, pagal kurią vertinamas gyvenimas esant širdies nepakankamumui. Valsartanu gydytų pacientų grupėje, palyginti su placebo grupe (buvo vertinama pradinė ir galutinė reikšmė) reikšmingai padidėjo išmetimo frakcija ir reikšmingai sumažėjo kairiojo skilvelio vidinis skersmuo diastolės metu.

Arterinė hipertenzija

Arterine hipertenzija sergantiems pacientams valsartanas mažina kraujospūdį, tačiau pulso dažniui įtakos nedaro.

Daugumai pacientų vienkartinės dozės sukeliamas antihipertenzinis poveikis pasireiškia per 2 val., stipriausias kraujospūdžio sumažėjimas atsiranda per 4–6 val. Antihipertenzinis poveikis po vaisto vartojimo išlieka 24 val. Vartojant kartotinėmis dozėmis esminis antihipertenzinis poveikis pasireiškia per 2 savaites, stipriausias poveikis pasireiškia per 4 savaites ir išlieka ilgalaikio gydymo metu. Vartojant kartu su hidrochlorotiazidu, pasireiškia papildomas reikšmingas kraujo spaudimo sumažėjimas.

Valsartano vartojimą nutraukus staiga, atoveiksmio hipertenzijos ar kitokių nepageidaujamų reiškinių neatsiranda.

Nustatyta, kad hipertenzija ir 2 tipo diabetu sergantiems pacientams, kuriems pasireiškia mikroalbuminurija, valsartano vartojimas sumažina albumino išsiskyrimą su šlapimu. MARVAL (angl. Micro Albuminuria Reduction with valsartan, „Mikroalbuminurijos mažinimas valsartanu“) tyrimo metu buvo vertinamas albumino išsiskyrimas su šlapimu (AIŠ), skiriant valsartaną (80–160 mg vieną kartą per parą) arba amlodipiną (5–10 mg vieną kartą per parą) 332 antrojo tipo diabetu sergantiems pacientams (amžiaus vidurkis 58 metai; 265 vyrai), kuriems pasireiškė mikroalbuminurija (valsartano grupėje – 58 ?g/min.; amlodipino grupėje – 55,4 ?g/min.), buvo normalus arba aukštas kraujospūdis ir išsaugota inkstų funkcija (kreatinino kiekis kraujyje <120 ?mol/l). Per 24 savaites AIŠ sumažėjo (p < 0,001) 42% (–24,2 ?g/min.; 95 % PI: nuo –40,4 iki –19,1) vartojant valsartaną ir maždaug 3% (–1,7 ?g/min.; 95 % PI: nuo –5,6 iki 14,9) vartojant amlodipiną, nors kraujospūdžio sumažėjimo procentas abiejų grupių pacientams buvo panašus.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>