Vaistinis preparatas: Dicloberl
Puslapis: 6


Vartojant Dicloberl kartu su digoksinu, fenitoinu ar ličio preparatais gali padidėti šių vaistų koncentracija kraujo plazmoje. Reikia tirti ličio koncentraciją kraujyje.

Dicloberl gali mažinti diuretikų ir antihipertenzinių vaistų poveikį.

Dicloberl gali mažinti AKF (angiotenziną konvertuojančio fermento) inhibitorių poveikį, taip pat angiotenzino II receptorių antagonistų poveikį. Kartu vartojant šiuos vaistus, gali padidėti inkstų funkcijos nepakankamumo atsiradimo rizika.

Kartu vartojant Dicloberl ir kalį organizme sulaikančius diuretikus, gali vystytis hiperkalemija, todėl būtina stebėti kalio kiekį kraujo serume.

Dicloberl vartojant kartu su gliukokortikoidais ar kitais nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais, padidėja virškinimo trakto opų arba kraujavimo pavojus (žr. 4.4. skyrių).

Dicloberl vartojant 24 val. laikotarpiu prieš pradedant gydyti metotreksatu arba po to, gali didėti metotreksato koncentracija kraujo serume, sustiprėti pastarojo toksinis poveikis.

Vaistai, kurių sudėtyje yra probenecido ar sulfinpirazono, gali slopinti diklofenako išsiskyrimą iš organizmo.

Antikoaguliantai: NVNU gali sustiprinti antikoaguliantų, pvz., varfarino poveikį (žr. 4.4 skyrių).

Trombocitų agregaciją mažinantys vaistai ir SSRI: padidėja kraujavimo iš virškinimo trakto pavojus (žr. 4.4 skyrių).

Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (taip pat ir diklofenako natrio druska) gali didinti ciklosporino nefrotoksiškumą.

Pasitaikė pavienių atvejų, kai, paskyrus diklofenako, pakito gliukozės koncentracija kraujyje, dėl to teko patikslinti antidiabetinių vaistų dozes. Todėl, skiriant diklofenako su antidiabetiniais vaistais, rekomenduojama periodiškai nustatyti gliukozės kiekį kraujyje.

Pasitaikė pavienių miokardo nekrozės ir anafilaksinio šoko atvejų diklofenaką vartojant kartu su prostaglandinų analogais.

Aprašyti pavieniai centrinės kilmės traukulių atvejai, jie galėjo atsirasti dėl kartu vartojamų chinolonų ir nesteroidinių priešuždegiminių vaistų.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Prostaglandinų sintezės slopinimas gali neigiamai veikti nėštumo eigą ir (arba) embriono arba vaisiaus vystymąsi. Epidemiologinių tyrimų duomenys rodo, kad po prostagalandinų sintezės inhibitorių vartojimo ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu padidėja persileidimų, širdies ydų ir įgimto pilvo sienos plyšio pavojus. Manoma, kad pavojus didėja priklausomai nuo dozės dydžio ir vartojimo trukmės.

Tyrimais su gyvūnais nustatyta, kad prostaglandinų sintezės inhibitorių davimas dažniau sukelia implantacijos sutrikimus ir žuvimą po implantacijos, padidėja vaisiaus ir embriono letališkumas. Be to, pranešama, kad gyvūnams duodant prostaglandinų sintezės inhibitorių organogenezės periodu, dažniau pasitaiko įvairių vysytmosi sutrikimų, įskairtant širdies ir kraujagyslių defektus.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>