Vaistinis preparatas: Paroxetine Orion
Puslapis: 15


Vartojant tiek nemodifikuotai, tiek modifikuotai veikliąją medžiagą atpalaiduojančių paroksetino preparatų, pusiausvyros apykaitos koncentracija nusistovi per 7–14 parų. Atrodo, jog ilgalaikio gydymo metu, farmakokinetika nekinta.

Pasiskirstymas

Didelė dalis paroksetino pasiskirsto audiniuose, o farmakokinetikos rodmenys rodo, kad tik 1 % organizme esančio paroksetino būna plazmoje.

Jeigu kraujyje yra gydomąjį poveikį sukelianti paroksetino koncentracija, maždaug 95 % vaistinio preparato prisijungia prie kraujo baltymų.

Tarp paroksetino koncentracijos kraujo plazmoje ir jo sukeliamo gydomojo (veiksmingumo) bei nepageidaujamo poveikio koreliacijos nepastebėta.

Mažas kiekis paroksetino prasiskverbia į tiriamųjų gyvūnų pieną ir patenka į vaisių.

Metabolizmas

Svarbiausi paroksetino metabolitai yra poliniai ir konjuguoti oksidacijos bei metilinimo produktai, kurie lengvai pašalinami iš organizmo. Jie beveik nesukelia farmakologinio poveikio, todėl įtakos paroksetino gydomajam poveikiui greičiausiai neturi.

Dėl metabolizmo selektyvus paroksetino poveikis 5 HT patekimui į neuroną nesutrinka.

Eliminacija

Paprastai mažiau kaip 2 % paroksetino dozės išsiskiria pro inkstus nepakitusio vaistinio preparato pavidalu, o metabolitų pavidalu – 64 %. Maždaug 36 % dozės išsiskiria su išmatomis, tikriausiai su tulžimi. Nepakitusio vaisto pavidalu su išmatomis išsiskiria mažiau kaip 1 % dozės. Taigi beveik visas paroksetinas eliminuojamas metabolizuotas.

Metabolitų eliminacija yra dvifazė: pradžioje išskiriami tie metabolitai, kurių atsiranda vaistinį preparatą metabolizuojant pirmojo prasiskverbimo pro kepenis metu, po to ? atsirandantys dėl sisteminės eliminacijos.

Pusinės eliminacijos laikas kinta, bet paprastai jis trunka apie 1 parą.

Farmakokinetika specialių grupių ligonių organizme

Senyvi ligoniai ir ligoniai, turintys kepenų arba inkstų funkcijos sutrikimų

Senyvų asmenų bei ligonių, turinčių sunkių inkstų arba kepenų funkcijos sutrikimų, kraujo plazmoje paroksetino koncentracija padidėja, bet neperžengia sveikų suaugusiųjų koncentracijos plazmoje.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Paroksetino toksinis poveikis buvo tiriamas su rezus beždžionėmis ir žiurkėmis albinosėmis. Abiejų rūšių gyvūnų organizme preparato metabolizmas yra panašus kaip žmonių. Kaip ir tikėtasi, vartojant lipofilinių aminų, įskaitant triciklius antidepresantus, žiurkėms atsirado fosfolipidozė. Beždžionėms, kurios ne ilgiau kaip vienerius metus vartojo 6 kartus didesnes už rekomenduojamą gydomąją žmogui dozes, fosfolipidozė nenustatyta.

Kancerogeninis poveikis: Dvejus metus trukusių tyrimų su pelėms ir žiurkėms duomenimis, paroksetinas tumorogeninio poveikio nedarė.

Genotoksinis poveikis: Daugelio tyrimų in vitro bei in vivo metu genotoksinio paroksetino poveikio nepastebėta.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>