Vaistinis preparatas: VANCOMYCIN-TEVA
Puslapis: 4


Vartojant vankomicino gali pasireikšti toksinis poveikis klausos organams. Šis poveikis gali būti trumpalaikis arba nuolatinis. Dažniausiai pasireiškia vartojant dideles vankomicino dozes, ligoniams, kurių klausa sutrikusi ar kartu vartojant kitų vaistinių preparatų, darančių toksinį poveikį klausos organui pvz., aminoglikozidų.

Vankomicino reikia atsargiai vartoti ligoniams, kurių inkstų funkcija sutrikusi, kadangi toksinio poveikio klausos organui rizika didėja, kai kraujo serume ilgai yra didelė vankomicino koncentraciją.

Vankomicinas dirgina audinius ir švirkščiant į raumenis sukelia nekrozę. Todėl šio preparato švirkščiama į veną.

Vartojant šio vaistinio preparato gali pasireikšti skausmas ir tromboflebitas, kuris kartais gali būti sunkus. Tromboflebito rizika ir sunkumas mažėja, lėtai injekuojant vankomicino, atskiesto bent 100 ml infuzinio tirpalo, kaitaliojant infuzijos vietą.

Vartojant vankomicino intratekaliai (į stuburo smegenų kanalą ar į smegenų skilvelius) reikia įvertinti šio preparato saugumą ir veiksmingumą. Prieš laiką gimusiems naujagimiams ir kūdikiams rekomenduojama tirti šio vaistinio preparato koncentraciją kraujo serume.

Ilgai vartojant vankomicino gali pradėti intensyviai daugintis jo poveikiui nejautrios bakterijos ir grybeliai.

Kai kuriems pacientams vatojantiems vankomicino pasireiškė Clostridium difficile sukeltas pseudomembraninis kolitas.

Laboratoriniai bei kitokie tyrimai(

Kad susilpnėtų nefrotoksinio poveikio rizika, pacientams, sergantiems inkstų veiklos nepakankamumu ar vartojantiems aminoglikozidų, gydymo vankomicinu metu reikia reguliariai tirti inkstų veiklą ir labai atidžiai koreguoti dozavimą.

Ototoksinio poveikio pasireiškimo riziką galima sumažinti reguliariai tiriant klausą.

Jeigu ligonis vankomicinu gydomas ilgai arba kartu su juo vartoja vaistų, kurie gali sukelti neutropeniją, reikia reguliariai nustatinėti leukocitų kiekį.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Pacientus, kurie pakaitomis arba kartu su vankomicinu vartoja sisteminio arba lokalaus poveikio medikamentų, sukeliančių neurotoksinį arba nefrotoksinį poveikį, pvz., amfotericino B, aminoglikozidų, bacitracino, polimiksino B, kolistino, viomicino ar cisplatinos, būtina atidžiai prižiūrėti.

Vankomicino pavartojus kartu su anestetikais, pasireiškė eritema, paraudimas, panašus į histamino sukeliamą, bei anafilaktoidinė reakcija.

Infuzijos sukeliamų poveikių, įskaitant hipotenziją, paraudimą, eritemą, dilgėlinę ir niežulį, mažėja jei vankomicino infuzuojama likus 60 min. iki numatomos anestetiko injekcijos.

In vitro vankomicino ir aminoglikozidų poveikis daugeliui S. aureus rūšių, D grupės neenterokokiniams streptokokams, enterokokams ir Viridans grupės streptokokams buvo sinergetinis.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumo laikotarpis

Ar saugu vankomicino vartoti nėštumo metu, neištirta, todėl prieš gydymą šiuo vaistu būtina nustatyti naudos ir galimos žalos santykį.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>