Vaistinis preparatas: VANCOMYCIN-TEVA
Puslapis: 3


*Serumo kreatinino reikšmę būtina nustatyti tik esant stabiliai inkstų veiklai, priešingu atveju apskaičiuota kreatinino klirenso reikšmė būna netiksli.

Jeigu yra didesnė, negu paprastai, toksinio poveikio rizika, rekomenduojama stebėti vankomicino koncentraciją kraujo serume: t. y. infuzavus 1 g dozę praėjus 2 valandoms po infuzijos, didžiausia koncentracija turėtų būti ne didesnė 20 – 50 mg/l, mažiausia koncentracija (prieš kitos dozės infuziją) ( 5 - 10 mg/l. Jeigu ji nurodytas ribas peržengia, rekomenduojama koreguoti dozę.

Vaisto geriant

Suaugusiems žmonėms. Paprastai stafilokokinis enterokolitas arba su antibiotikų vartojimu susijęs, C. difficile sukeltas pseudomembraninis kolitas gydomas 500 mg – 2 g paros doze, kuri lygiomis dalimis geriama per 3 – 4 kartus. Vaisto reikia vartoti 7 – 10 parų.

Vaikams. Įprastinė paros dozė yra 40 mg/kg kūno svorio. Ji lygiomis dalimis geriama per 3 – 4 kartus. Preparato reikia vartoti 7 – 10 parų.

Vienkartinę dozę rekomenduojama ištirpinti 50 ml distiliuoto vandens. Paruoštą tirpalą galima pasaldinti paprastu sirupu. Ištirpintą vaistą galima supilti ir pro nosies kateterį.

Tirpalo ruošimas

Vaisto patariama infuzuoti su pertraukomis. Prieš vartojimą 500 mg buteliuko turinį reikia ištirpinti 10 ml, 1 g ( 20 ml sterilaus injekcinio vandens. Prieš infuziją paruoštas 500 mg arba 1 g tirpalas skiedžiamas izotoniniu natrio chlorido arba 5 % gliukozės infuzijų tirpalu. Atskiesto tirpalo, laikomo šaldytuve, aktyvumas nesumažėja 2 savaites.

Paruoštą vandeninį vankomicino tirpalą galima skiesti tokiais infuziniais tirpalais(

5 % gliukozės arba 0,9 % natrio chlorido;

Ringerio laktato;

Ringerio laktato ir 0,5 % gliukozės tirpalų mišiniu;

Ringerio acetato.

Vienu iš minėtų tirpalų skiestą vankomicino tirpalą šaldytuve galima laikyti 96 valandas.

Prieš infuziją reikia apžiūrėti, ar tirpale nėra nuosėdų ir ar nepakito jo spalva.

Tirpalą į veną reikia infuzuoti lėtai, ne trumpiau kaip 60 minučių. Infuzija kartojama reikiamais intervalais.

4.3 Kontraindikacijos

Padidėjęs organizmo jautrumas vankomicinui.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Jeigu reikia gydyti sisteminę infekcinę ligą, vankomicino galima leisti tik į veną. Išgertas medikamentas rezorbuojamas blogai, nors kai kurių pacientų, gėrusių kartotines vankomicino dozes, kraujo plazmoje atsirado klinikai reikšminga vankomicino koncentracija. Vankomicino geriama tik gydant C. difficile sukeltą pseudomembraninį kolitą ir stafilokokinį enterokolitą.

Kad nepasireikštų per greitos infuzijos sukeltas nepageidaujamas poveikis, vankomicino tirpalą reikia infuzuoti lėtai, ne trumpiau kaip 60 minučių (žr. 4.8 skyrių (. Infuziją nutraukus, toks poveikis išnyksta. Vis dėlto būtina prisiminti, jog su infuzija susijęs nepageidaujamas poveikis galimas infuzuojant bet kokios koncentracijos tirpalą ir bet kokiu greičiu.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>