Dar ir šiais laikais kaimuose Joninių dieną vasaros saulėgrįžos garbei (birželio 23-iąją) iš nuskintų, ką tik pražydusių auksaspalviais žiedais jonažolių yra daromos puokštės ir puošiami kiemo bei tvarto vartai: žmonės tikėjo, kad jos nubaido piktąsias dvasias ir išvaro velnią. Daugelis skuba prisirinkti jonažolių jau birželio mėnesį, bet to visai nebūtina daryti, nes ji žydi iki pat rugsėjo pradžios.

Šios įvairiapusės vaistažolės vartojimo galimybės yra tikrai nepaprastos. Savo vaistinėlėje jūs privalote turėti mažą buteliuką su jonažolės aliejumi. Keletas jo lašų, įtrintų į odą, puikiai numalšina skausmus, tokius kaip radikulitas, liumbagas, reumatas ir neuralgijos. Jeigu jūs ką nors pasitempėte, išsinarinote ar buvote kontūzyti —jonažolės aliejus nuramina skausmą. Mažesni vaikai visada kur nors užsigauna, o didesni grįžta namo dažnai su gumbais — tokiais atvejais jonažolės aliejus bus jums geras pagalbininkas. Ant blogai gyjančių žaizdų uždėkite marlės kompresą, suvilgę į jonažolės aliejų, ir žaizda greičiau sugis. Tai jau praktikavo daktaras Dioskuridas, dirbdamas lauko gydytoju romėnų kariuomenėje.

<<< Ankstesnis straipsnis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą