Vaistinis preparatas: Cilest
Puslapis: 12


Abi veikliosios medžiagos atskirai ir kartu buvo tiriamos eilėje išsamių toksinio poveikio tyrimų. Tarp jų buvo atlikti vienkartinių dozių tyrimai įvairioms rūšims, įvairios trukmės kartotinių dozių toksinio poveikio tyrimai su gyvūnais: iki dviejų metų trukmės – su žiurkėmis, iki 7 metų trukmės - su šunimis ir iki 10 metų trukę tyrimai su beždžionėmis. Taip pat buvo tiriami preparato toksinis poveikis dauginimosi funkcijai ir vystymuisi bei genotoksinis poveikis.

Ūminio toksinio poveikio tyrimuose buvo nustatyta, kad geriamojo norgestimato (NGM) ir etinilestradiolio dozė (EE), kuri tyrimų metu buvo mirtina pusei gyvūnų, (LD50) yra didesne už 5 mg/kg, kas parodė labai žemą ūminio toksiškumo laipsnį ir plačias vaisto saugos ribas.

Kartotinių dozių tyrimuose su įprastais laboratoriniuose tyrimuose naudojamais gyvūnais (žiurkėmis, šunimis, beždžionėmis) norgestimatas ir etinilestradiolis buvo vartojami santykiu iki 10:1 sublėtinio (3 mėnesių trukmės, vartojamos dozės iki 1000 kartų didesnės už naudojamas klinikinėje praktikoje) toksinio poveikio tyrimuose bei santykiu 5:1 lėtinio (2 metų trukmės, vartojamos dozės iki 100 kartų didesnės už naudojamas klinikinėje praktikoje) toksinio poveikio tyrimuose. Abiejų tyrimų metu buvo nustatyti iš dalies panašūs rezultatai, tokie kaip rujos ar menstruacijų ciklų sumažėjimas, gimdos ir kiaušidžių svorio sumažėjimas, kepenų ir hipofizės svorio padidėjimas, sumažėję serumo cholesterolio koncentracija ir eritrocitų rodikliai. Dauguma šių gydymo įtakotų reiškinių buvo priskirta padidintam farmakologiniam norgestimato ir etinilestradiolio derinio poveikiui ar bendram senėjimo fenomenui.

Ilgos trukmės tyrimuose su žiurkėmis (2 metų trukmės tyrimas, vartotos dozės iki 600 kartų didesnės už naudojamas klinikinėje praktikoje) nustatytas dažnesnis krūties navikų ir akies lęšiuko padrumstėjimo atsiradimas buvo pripažintas, kaip susijęs su didelės medikamento dozės pavartojimu ir galimai nesusijęs vartojant optimalias farmakologines dozes.

Septynerių metų trukmės tyrime su šunimis vartojant iki 25 kartų didesnes už naudojamas klinikinėje praktikoje vaisto dozes buvo rastas nežymiai dažnesnis lejomiomų (fibroidų) atsiradimas didelę medikamento dozę gavusioje grupėje. Šios rūšies augliai yra dažniausia spontaniškai atsirandančių navikų rūšis šunų patelių dauginimosi sistemos organuose, akivaizdžiai yra susijusi su estrogenų pertekliumi ir nepanašu, kad gali atsirasti vartojant optimalias farmakologines dozes. Šioje studijoje taip pat buvo rasti nuo dozės nepriklausomo akies lęšiuko padrumstėjimo atvejai. Nors lęšiuko padrumstėjimas yra laikomas normaliu reiškiniu šunų tarpe, paprastai jam yra būdingas ilgesnis latentinis periodas.

10 metų trukmės tyrimo su beždžionėmis (vartotos dozės buvo iki 50 kartų didesnės už naudojamas klinikinėje praktikoje) metu atsiradę navikai buvo pavieniai ir paprastai skirtingose organų sistemose. Panašūs spontaniniai auglių atsiradimai yra aprašomi ir mokslinėje literatūroje.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>