Puslapis: 2

Pirmasis gydymo vaistais etapas rezultatų nedavė. Tuomet jis ir susitiko su daktaru Le Sanu, kuris, išklausinėjęs ligonį, išsiaiškino, kad du pagrindiniai jo stimulai gyventi jau prarasti: sportas dėl sveikatos būklės, o versle Sidnėjus manė jau viską padaręs ir daugiau nematė jokių perspektyvų.

Ilgi psichoterapijos seansai atgaivino dar vieną beveik užmirštą pomėgį pobtiką. Netrukus Sidnėjus įstojo į vieną visuomeninę organizaciją, kuri nagrinėjo sociahnes problemas. Bendravimas su gerai ekonomiką ir pobtiką išmanančiais žmonėmis jame pažadino naujų žinių troškimą. Grįžo ankstesnis veiklumas, o kartu ir naujos jėgos. Norėdamas būti geros išvaizdos, vėl pradėjo sportuoti. Nueiti pas gydytoją jis tiesiog nebeturėjo laiko. Auglys liovėsi augti, o ilgainiui visiškai pranyko.

Sidnėjaus, kaip ir daugelio kitų vyrų, išėjusių į pensiją ir susirgusių vėžiu atvejis, leidžia suprasti, kodėl nustojama domėtis gyvenimu.

Tačiau būna, kad gyvenimo džiaugsmas nyksta pamažu, nepastebimai, ir labai sunku nustatyti viso to priežastis.



Dar keli Le Sano pavyzdžiai iš praktikos

1. Talentinga gydytoja pediatrė iš Brazilijos Marija nusprendė pervažiuoti gyventi iš gimtojo miesto į Londoną. Ji manė, kad jos vyras poetas, kurio eilėraščiai niekuomet nebuvo spausdinami, ir dvi dukros, svajojančios tapti aktorėmis, Londone turės didesnes galimybes kūrybiškai pasireikšti.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą