Puslapis: 3

Norėdama, kad dukros gautų aktorinį išsilavinimą ir vyras galėtų atsidėti poezijai, Marija įsidarbino klinikoje ir dirbo gerai apmokamą darbą, bet jis buvo ne pagal specialybę. Kiekvieną rytą ji nenoromis keldavosi ir eidavo pilkomis ir šlapiomis Londono gatvėmis į nemėgstamą darbą. Visą laiką ji skirdavo darbui ir rūpinimuisi šeima, tačiau gyvenimas jai neteikė nei džiaugsmo, nei pasitenkinimo. Po dešimties metų, kai ji buvo 49-erių, jai nustatytas krūties vėžys su didžiulėmis metastazėmis. Prognozė buvo liūdna. Norėdamas psichologiškai palengvinti paskutinius jos gyvenimo mėnesius, gydytojas patarė nueiti pas daktarą Le Saną.

Le Sanas paaiškino, kad visą laiką atiduodama šeimai ji žudanti save. „Dėl ko organizmas stengsis gyventi, jeigu gyvenimas vien tik priespauda, vergija? Pagalvokite, jeigu greitai mirsite, artimieji vis tiek liks vieni su savo problemomis. Tad ar ne geriau pasinaudoti paskutine galimybe, kurią jums siūlo gyvenimas pamiršti artimųjų problemas ir pradėti gyventi pilnavertiškai, kupina džiaugsmo širdimi? Prieš dešimt metų jūs padarėte klaidą, tad ištaisykite ją dabar", kalbėjo jai Le Sanas.

Marija paliko šeimą ir išvažiavo į savo gimtąjį Rio de Žaneirą. Ji vaikščiodavo basa pliaže, kur dievino kiekvieną akmenėlį ir palmės lapelį. Įsidarbino ir vėl gydė mažus vaikus, su kuriais buvo smagu leisti laiką. Be to, ji laikėsi dietos ir gydėsi cheminėmis priemonėmis. Jeigu anksčiau visa tai nepadėdavo, tai dabar pasiekė puikių rezultatų ji pradėjo sveikti.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>   

Daugiau straipsnių apie sveikatą