Vaistinis preparatas: TRUSOPT
Puslapis: 6


Vietiškai vartojamo dorzolamido patenka į bendrąją kraujotaką. Norint įvertinti vietiškai vartojamo vaisto sisteminę karboanhidrazės slopinimo galią, buvo tiriama vaisto ir metabolito koncentracija eritrocituose bei plazmoje ir karboanhidrazės slopinimas eritrocituose. Ilgai vartojamas dorzolamidas kaupiasi eritrocituose, nes selektyviai jungiasi su karboanhidraze II, o laisvo vaisto koncentracija plazmoje yra labai maža. Iš vaisto pirmtako susidaro N-desetilintas metabolitas, silpniau negu pirmtakas slopinantis karboanhidrazę II, bet vienodai slopinantis mažiau aktyvų izofermentą (karboanhidrazę I). Metabolito taip pat kaupiasi eritrocituose, kur jo daugiausia jungiasi su karboanhidraze I. Dorzolamidas su plazmos baltymais jungiasi vidutiniškai (apie 33%). Jo, taip pat metabolito, daugiausia išsiskiria su šlapimu. Nebegydant, dorzolamidas iš eritrocitų pasišalina netolygiai: vaisto koncentracija iš pradžių mažėja labai greitai, paskui esti lėtesnės eliminacijos fazė, kai pusinės eliminacijos periodas yra keturi mėnesiai.

Kai dorzolamido buvo skirta peroraliai, norint simuliuoti didžiausią sisteminį poveikį po ilgalaikio vartojimo vietiškai į akį, pusiausvyrinė koncentracija susidarė po 13 savaičių. Jai susidarius, laisvo vaisto ar metabolito plazmoje beveik nebuvo, karboanhidrazė eritrocituose buvo slopinama mažiau, negu reikėtų, kad farmakologiškai būtų veikiama inkstų funkcija ar kvėpavimas. Panašių farmakokinetikos rezultatų stebėta ir ilgai vartojant TRUSOPT vietiškai. Nors kai kuriems vyresniems ligoniams, kurių inkstų funkcija buvo nepakankama (kreatinino klirensas 30-60 ml/min), metabolito koncentracija eritrocituose buvo didesnė, tačiau nenustatyta, kad tai tiesiogiai susiję su skirtingu karboanhidrazės slopinimu ar sisteminiais šalutiniais reiškiniais.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Tiriant gyvūnus, kuriems dorzolamido hidrochlorido buvo skiriama peroraliai, radiniai buvo susiję su sisteminio karboanhidrazės slopinimo farmakologiniu poveikiu. Kai kurie iš šių radinių buvo būdingi rūšiai ir (arba) buvo metabolinės acidozės pasekmė.

Klinikinių tyrimų metu pacientams neatsirado metabolinės acidozės požymių arba elektrolitų pokyčių, kurie rodytų sisteminį karboanhidrazės slopinimą. Taigi, nesitikima, kad gydomąsias TRUSOPT dozes gaunantiems pacientams atsirastų požymių, kurie buvo stebėti gyvūnams.

Pelėms vaisto peroralinė LD50 yra 1320 mg/kg (3960 mg/m2), žiurkių patelėms - 1927 mg/kg (11 369 mg/m2).

Ikiklinikinių tyrimų metu poveikis pasireiškė tiktai tokiu atveju, kai gyvūnų organizme ekspozicija buvo daug didesnė už maksimalią žmogaus organizme, todėl klinikai tokio poveikio reikšmė yra maža.



6. FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1 Pagalbinių medžiagų sąrašas

Hidroksietilceliuliozė

Manitolis

Natrio citratas

Natrio hidroksidas

Benzalkonio chloridas

Injekcinis vanduo

6.2 Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3 Tinkamumo laikas

2 metai.

Atidarius buteliuką tirpalo tinkamumo laikas 4 savaites.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>