Vaistinis preparatas: Vinorelbine Actavis
Puslapis: 7


Vinorelbinas yra citostatinis žiemės alkaloidų grupės preparatas. Jis slopina tubulino polimerizaciją, prisijungia daugiausiai prie mitozinių mikrovamzdelių. Aksoninius mikrovamzdelius veikia tik didelė medikamento koncentracija. Tubulino sukimuisi spirale vinorelbino poveikis yra silpnesnis negu vinkristino. Medikamentas blokuoja mitozę G2 - M fazių metu, interfazės bei po jos prasidedančios mitozės fazių metu sukelia ląstelės žūtį.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Į veną suleisto vinorelbino koncentracijos kraujyje mažėjimas priklausomai nuo laiko apibūdinamas trimis eksponentinės eliminacijos kreivėmis. Galutinės pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 40 val. Klirensas kraujyje yra didelis ir artimas kepenų kraujotakai, t. y. maždaug 0,72 l/val./kg (svyravimo ribos: 0,32–1,26 l/val./kg). Didelis, t. y. maždaug 21,2 l/kg, pasiskirstymo tūris tuo metu, kai apykaita pusiausvyrinė, rodo, kad preparatas plačiai pasiskirsto audiniuose.

Prie kraujo plazmos baltymų vinorelbino prisijungia mažai (13,5(), tačiau daug (78() jo jungiasi prie kraujo ląstelių, ypač trombocitų. Į veną suleistų ne didesnių kaip 45 mg/m2 kūno paviršiaus dozių farmakokinetika yra tiesinė.

Vinorelbiną metabolizuoja daugiausiai CYP 3A4 fermentai, svarbiausias metabolitas yra 4-O--deacetilvinorelbinas.

Pro inkstus medikamento, daugiausiai nepakitusio, išsiskiria mažai (( 20( dozės). Svarbiausias nepakitusio preparato ir jo metabolitų eliminacijos būdas yra išsiskyrimas su tulžimi.

Kokią įtaką vinorelbino ekspozicijai daro inkstų funkcijos susilpnėjimas, netirta, tačiau tokiems ligoniams dozės mažinti nereikia, kadangi pro inkstus medikamento išsiskiria mažai.

Pacientų, kurių kepenyse buvo metastazių, organizme vidutinis vinorelbino klirensas kito tik tuo atveju, kai metastazės buvo apėmusios daugiau negu 75( kepenų. 25 mg/m2 kūno paviršiaus doze gydytų 6 vėžiu sergančių pacientų, kuriems buvo vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas (bilirubino ( 2 kartus už didžiausią normos reikšmę (angl. ULN), aminotransferazių ( 5 x ULN) ir 20 mg/m2 kūno paviršiaus doze gydytų 8 vėžiu sergančių pacientų, kuriems buvo sunkus kepenų funkcijos sutrikimas (bilirubino ( 2 x ULN ir/arba aminotransferazių ( 5 x ULN), organizme vidutinis bendras klirensas buvo panašus į žmonių, kurių kepenų funkcija normali. Vis dėlto šie rezultatai gali netikti pacientams, kurių kepenų geba eliminuoti vaistinius preparatus, sumažėjusi, todėl ligonius, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, šiuo medikamentu rekomenduojama gydyti atsargiai ir atidžiai sekant jų kraujo parametrus (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

Nustatyta, kad tarp medikamento ekspozicijos kraujyje ir leukocitų arba daugiabranduolių leukocitų kiekio mažėjimo yra aiškus ryšys.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Mutageninis ir kancerogeninis aktyvumas

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>