Vaistinis preparatas: Zopitin
Puslapis: 2


Visiškai atmesti priklausomumo atsiradimo negalima. Priklausomumo atsiradimo rizikos didėjimas priklauso nuo dozės ir gydymo trukmės. Vertinant rizikos galimybę, reikia atkreipti dėmesį į tai, ar pacientui buvo pasireiškęs priklausomumas nuo alkoholio ir (arba) medikamentų.

Pasireiškus priklausomumui, siekiant išvengti nutraukimo sindromo, gydymą zopiklonu rekomenduojama nutraukti palaipsniui. Nutraukimo sindromo metu gali atsirasti galvos, raumenų skausmas, didelis nerimas, įtampa, neramumas, konfūzija ir dirglumas.

Sunkiais atvejais gali atsirasti tokių simptomų: pakitęs tikrovės suvokimas, depersonalizacija, klausos aštrumo padidėjimas, galūnių tirpimas ir dilgčiojimas, jautrumo šviesai, triukšmui ir fiziniam kontaktui padidėjimas, haliucinacijos ar epilepsijos priepuoliai.

Jei gydoma ne ilgiau kaip 4 savaites, gydymo pabaigoje nutraukimo simptomų atsirasti neturėtų. Vis dėlto pacientui yra naudingiau, jei gydymas nutraukiamas palaipsniui.

Atoveiksmio nemiga

Nutraukus gydymą benzodiazepinais arba į juos panašiais medikamentais, simptomai, vyravę jų vartojimo metu, gali laikinai sustiprėti.

Kadangi po ilgalaikio gydymo arba staigaus preparato vartojimo nutraukimo atoveiksmio nemigos ir nutraukimo simptomų atsiradimo rizika yra didesnė, dozavimą rekomenduojama mažinti palaipsniui.

Amnezija

Gali pasireikšti anterogradinė amnezija. Siekdamas sumažinti jos atsiradimo riziką, pacientas turi būti užtikrintas, kad vaistinio preparato išgers tik prieš pat eidamas miegoti, ir kad galės nepertraukiamai išmiegoti 7 – 8 valandas.

Gydymo trukmė

Kad neatsirastų priklausomumo, gydymo trukmė apribojama iki 4 savaičių (žr. 4.2 skyrių), įskaitant laipsniško dozės mažinimo laikotarpį. Reikia informuoti pacientus apie gydymo laikotarpio trumpinimą ir nutraukimo simptomų atsiradimo galimybę.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Alkoholis stiprina zopiklono poveikį, todėl jų kartu vartoti negalima.

Kartu su zopiklonu vartojant kitokių centrinę nervų sistemą slopinančių preparatų (kitų migdomųjų, antipsichotinių, anksiolitinių, antidepresantų, vaistų nuo epilepsijos, narkotinių analgetikų, įskaitant opiatus ir morfino darinius (vartojamus skausmui malšinti, kosulį slopinti ir nutraukimo sindromui gydyti) arba raminamojo poveikio antihistamininių medikamentų, stiprėja slopinamasis zopiklono poveikis CNS.

Medikamentai, veikiantys skrandžio išsituštinimo greitį, gali daryti poveikį zopiklono absorbcijai.

Zopikloną metabolizuoja kepenų mikrosomų fermentų P450 sistemos (daugiausia CYP3A4 ir CYP2C8). Preparatai, kurie šiuos fermentus slopina, pvz., ketokonazolas, eritromicinas, klaritromicinas, itrakonazolas, ritonaviras ir nefazodonas, uždelsia zopiklono išsiskyrimą ir gali sustiprinti jo poveikį.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>