Vaistinis preparatas: ADRIBLASTINA RD
Puslapis: 9


Nors ir žinoma, kad antraciklinai gali dalyvauti daugelyje biocheminių ir biologinių eukariotinių ląstelių funkcijų, doksorubicino citotoksinio ir (ar) antiproliferacinio poveikio mechanizmai tiksliai nenustatyti. Patekęs į ląstelę, šis vaistas daugiausia jungiasi su chromatinu. Tyrimų duomenimis, doksorubicinas sudaro kompleksą su DNR (jo plokštuminiai žiedai įsiterpia tarp nukleotidų bazių porų). Įsiterpus doksorubicinui, labai sutrinka DNR sintezė, nuo DNR priklausoma RNR sintezė ir baltymų sintezė. Tačiau doksorubicino koncentracija, reikalinga antiproliferaciniam poveikiui sukelti, yra didesnė negu ta, kuri gydymo metu pasiekiama navike. Remiantis paskutinių tyrimų duomenimis manoma, kad doksorubicinui įsitepus į DNR, ją nukerpa topoizomerazė-II, todėl stipriai sutrinka tretinė DNR struktūra. Šis poveikis nustatytas esant terapinei vaisto koncentracijai. Taip pat žinoma, kad doksorubicinas dalyvauja oksidacijos-redukcijos reakcijose: daug nuo NADPH priklausomų ląstelinių reduktazių gali redukuoti jį į laisvuosius semichinono radikalus, kurie gali reaguoti su molekuliniu deguonimi, susidarant labai reaktyviems citotoksiniams junginiams, pvz., superoksidui, hidroksilo radikalams, bei vandenilio peroksidui. Šie laisvieji radikalai taip pat pasižymi toksiniu poveikiu širdžiai. Be to, doksorubicinas gali prisijungti prie ląstelės membranos lipidų ir įtakoti daugelį jos funkcijų. Doksorubicino citotoksinį ir (ar) antiproliferacinį poveikį gali lemti bet kuris iš minėtų mechanizmų, tačiau gali būti ir kitų.

Ląstelių kinetikos tyrimais nustatyta, kad doksorubicinas yra aktyvus viso ląstelės ciklo metu, įskaitant interfazę. Antiproliferaciniam šio vaisto poveikiui jautriausi yra greitai proliferuojantys audiniai, pvz., navikiniai, tačiau taip pat kaulų čiulpai, virškinimo trakto ir burnos gleivinė, plaukų folikulai.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Rezorbcija:

Doksorubicinas nesirezorbuoja iš virškinimo trakto. Šis vaistas labai smarkiai dirgina audinius, todėl vartojamas į kraujagysles (veną arba arteriją). Jį galima vartoti ir į šlapimo pūslę; vartojant preparato tokiu būdu į sisteminę kraujotaką patenka tik minimalus vaisto kiekis.

Pasiskirstymas:

Doksorubicinas greitai ir plačiai pasiskirsto ekstravaskuliniuose audiniuose. Tą rodo trumpas pradinis pusinis eliminacijos laikas plazmoje (510 min.) ir pasiskirstymo tūris (esant pusiausvyros koncentracijai pasiskirstymo tūris yra didesnis kaip 2030 l/kg). Doksorubicinas aptinkamais kiekiais kraujo ir smegenų barjero nepereina. Maždaug 75% doksorubicino prisijungia prie plazmos baltymų ir šis kiekis nepriklauso nuo vaisto koncentracija plazmoje, kai ji yra mažesnė nei 2 (mol/l.

Metabolizmas:

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>