Vaistinis preparatas: Valaciclovir Portfarma
Puslapis: 6


Acikloviras yra specifinis pūslelinės virusų inhibitorius, in vitro slopinantis I ir II tipo paprastosios pūslelinės (herpes simplex) virusų (HSV), vėjaraupių (varicella zoster) virusų (VZV), citomegalovirusų (CMV), Epšteino-Bar virusų (EBV) bei žmogaus pūslelinės virusų (HHV-6) dauginimąsi. Acikloviras slopina pūslelinės virusų DNR sintezę tuomet, kai jis fosforilinamas į aktyvią trifosfato formą.

Pirmajai fosforilinimo stadijai būtinas aktyvus virusui specifinis fermentas. HSV, VZV ir EBV atvejais šis fermentas yra viruso timidino kinazė (TK), kurios būna tik virusu užkrėstose ląstelėse. CMV fosforilinimas yra specifinis, jis iš dalies vyksta per fosfotransferazės geno produktą UL97.

Tai, kad acikloviro aktyvinimui reikalingas viruso specifinis fermentas, žymia dalim paaiškina preparato selektyvumą.

Acikloviro fosforilinimas baigiamas, kai ląstelių kinazės monofosfatą konvertuoja į trifosfatą. Acikloviro trifosfatas konkurenciniu būdu blokuoja virusų DNR polimerazę, ir dėl šio nukleotido analogo inkorporacijos į grandinę yra stabdomas jos formavimas, todėl slopinama virusų DNR sintezė, taigi blokuojama jų replikacija.

Stebint HSV ir VZV virusų kultūras, išskirtas iš gydymui arba profilaktikai acikloviro vartojančių pacientų organizmo, nustatyta, kad tuo atveju, kai imuninės sistemos funkcija pakankama, aciklovirui atsparių virusų organizme atsiranda itin retai. Nedažnai jų nustatyta tik pacientams, kurių imuninė sistema labai susilpnėjusi, pvz., kuriems transplantuotas parenchiminis organas ar kaulų čiulpai, arba kurie yra gydomi nuo vėžio chemoterapiniais preparatais arba kurie užsikrėtę ŽIV.

Virusų atsparumą dažniausiai lemia fenotipas, kuriam būdingas timidino kinazės trūkumas, todėl atsiranda visiškai neprisitaikiusių prie natūralaus šeimininko virusų. Pastebėta, kad nedažnai jautrumas aciklovirui sumažėja dėl subtilių viruso timidino kinazės ar DNR polimerazės pokyčių. Tokių virusų ir nepakitusių virusų virulentiškumas yra panašus.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Bendroji charakteristika

Išgertas valacikloviras beveik visas absorbuojamas ir greitai metabolizuojamas į aciklovirą ir valiną.

Šią reakciją greičiausiai skatina žmogaus kepenų išskiriamas fermentas, vadinamas valacikloviro hidrolazė.

Biologinis acikloviro (susidariusio iš valacikloviro) prieinamumas, išgėrus 1000 mg acikloviro dozę, yra 54 %; maisto vartojimas jam įtakos nedaro.

Sveikam žmogui, kurio inkstų funkcija normali, išgėrus vieną 2(0 mg arba 2000 mg dozę, didžiausia acikloviro koncentracija (atitinkamai 10 ir 37 µmol/l arba 2,2 ir 8,3 µg/ml) susidaro maždaug po 1–2 val.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>