Vaistinis preparatas: Aerolan
Puslapis: 5


Angioneurozinė edema, kraujosruvos, dilgėlinė, niežulys, bėrimas, mazginė eritema.

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

Sąnarių, raumenų skausmas, įskaitant raumenų mėšlungį.

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Astenija arba nuovargis, negalavimas, edema, karščiavimas.

Labai retai pasitaikė Churg-Strauss sindromas (CSS) gydant montelukastu astma sergančius pacientus (žr. 4.4 skyrių).

4.9 Perdozavimas

Specialios informacijos, kaip gydyti perdozavus montelukastą, nėra. Lėtinės astmos tyrimų metu suaugusiems pacientams 22 savaites buvo skiriama montelukasto iki 200 mg per parą ir trumpalaikių tyrimų metu apie vieną savaitę – iki 900 mg per parą, bet kliniškai reikšmingų šalutinių reiškinių nebuvo.

Vaistui patekus į rinką ir montelukasto klinikinių tyrimų metu buvo pranešimų apie ūminį perdozavimą. Tai informacija apie suaugusiuosius ir vaikus, kurie vartojo didesnę kaip 1000 mg dozę (maždaug 61 mg/kg kūno svorio 42 mėnesių vaikui). Stebėti klinikiniai ir laboratoriniai požymiai atitiko suaugusiųjų ir vaikų saugumo pobūdį. Daugumoje pranešimų apie perdozavimą nepageidaujamų reiškinių nenurodoma. Dažniausiai pasireiškę nepageidaujami reiškiniai atitiko montelukasto saugumo pobūdį ir buvo tokie: pilvo skausmas, mieguistumas, troškulys, galvos skausmas, vėmimas ir padidėjęs psichomotorinis aktyvumas.

Nežinoma, ar montelukastas pašalinamas atliekant peritoninę dializę arba hemodializę.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė: leukotrienų receptorių antagonistai

ATC kodas – R03D C03.

Cisteinil-leukotrienai (LTC4, LTD4, LTE4) yra stiprūs uždegimo eikozanoidai, išskiriami įvairių ląstelių, taip pat putliųjų ląstelių bei eozinofilų. Šie svarbūs proastminiai mediatoriai susijungia su cisteinil-leukotrienų (CysLT) receptoriais, kurie aptinkami žmogaus kvėpavimo takuose ir sukelia kvėpavimo takuose įvairių pokyčių, įskaitant bronchų spazmą, gleivių sekreciją, kraujagyslių pralaidumo padidėjimą ir eozinofilų susikaupimą.

Montelukastas yra veiklus per burną vartojamas junginys,kuris su dideliu afinitetu ir selektyvumu jungiasi su CysLT1 receptoriumi. Klinikiniuose tyrimuose net tokia maža montelukasto dozė kaip 5 mg slopina bronchų spazmą po LTD4 inhaliacijos. Pavartojus montelukasto per burną, po 2 valandų pasireiškė bronchų dilatacija. Prie šio poveikio papildomai prisidėjo ir bronchų dilatacija, sukelta beta adrenoreceptorių agonisto. Gydymas montelukastu slopino ir ankstyvos, ir vėlyvos fazės bronchų spazmą, kurį sukėlė antigenas. Vartojant montelukastą, palyginus su placebu, periferiniame kraujyje sumažėjo eozinofilų suaugusiesiems ir vaikams. Kitame tyrime, vartojant montelukastą, labai sumažėjo eozinofilų kvėpavimo takuose (tiriant skreplius). Suaugusiesiems ir vaikams nuo 2 iki 14 metų vartojant montelukastą, palyginti su placebu, periferiniame kraujyje sumažėjo eozinofilų ir pagerėjo astmos klinikinių simptomų kontrolė.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>