Vaistinis preparatas: Epirubicin Actavis
Puslapis: 5


Antraciklinų sukeltai kardiomiopatijai būdingas pastovus QRS komplekso amplitudės sumažėjimas, sistolės (ikisistolinio periodo ir kairiojo skilvelio išstūmimo periodo santykis [angl. PEP/LVET]) pailgėjimas virš normos ribų ir išstūmimo frakcijos sumažėjimas. Labai svarbus stebėti epirubicinu gydomų ligonių širdies funkciją ir rekomenduojama naudoti neinvazinius širdies funkcijos tyrimo metodus. EKG pokyčiai gali rodyti antraciklinų sukeltą kardiomiopatiją, bet EKG nėra jautrus ar specifinis metodas su antraciklinų vartojimu susijusiam kardiotoksiniam poveikiui diagnozuoti. Sunkaus širdies funkcijos sutrikimo riziką galima sumažinti, gydymo kurso metu reguliariai stebint kairiojo skilvelio išstūmimo frakciją (KSIF), o pasireiškus pirmiems funkcijos sutrikimo požymiams, nutraukiant epirubicino vartojimą. Pakartotinai vertinti širdies funkciją rekomenduojama matuojant KSIF daugiakanalės radionuklidų angiografijos (angl. multi-gated radionuclide angiography [MUGA]) ar echokardiografijos (ECHO) būdu. Prieš pradedant gydymą rekomenduojama įvertinti širdies funkciją, užrašant EKG ir atliekant MUGA ar ECHO tyrimus, ypač ligoniams, kuriems yra kardiotoksinio poveikio rizikos veiksnių. MUGA ar ECHO tyrimais širdies funkciją tirti reikia pakartotinai, ypač vartojant dideles kumuliacines antraciklinų dozes. Stebėjimo laikotarpiu reikia taikyti tą patį tyrimo metodą. Ligonių, kuriems yra rizikos veiksnių, širdies funkciją reikia stebėti itin atidžiai, ypač prieš pradedant gydymą antraciklinais ar antracenedionais.

Epirubicinas, kaip ir kiti citotoksiniai vaistiniai preparatai, dėl greito vėžio ląstelių suirimo gali sukelti hiperurikemiją. Todėl reikia nustatinėti šlapimo rūgšties koncentraciją kraujyje, kad sutrikimas būtų nustatytas ir tinkamai gydomas. Hiperurikemijos profilaktika (skysčių suvartojimo didinimas, šlapimo šarminimas ar profilaktika alopurinoliu) gali neleisti pasireikšti hiperurikemijai ir sumažinti auglio irimo sindromo komplikacijų riziką.

Širdies funkcija gali sutrikti praėjus kelioms savaitėms po gydymo epirubicinu pabaigos ir nereaguoti į įprastą gydymą vaistiniais preparatais. Kardiotoksinio poveikio rizika gali būti didesnė ligoniams, kuriems vartojant šį vaistinį preparatą arba prieš pradedant epirubicino vartojimą buvo taikomas tarpusienio širdiplėvės srities spindulinis gydymas ir (arba) kurie gydomi kardiotoksinį poveikį galinčiais daryti vaistiniais preparatais (žr. 4.5 skyrių).

Epirubicinas daugiausia eliminuojamas per kepenis. Prieš pradedant gydymą epirubicinu ir, jeigu galima, gydymo metu reikia įvertinti kepenų funkciją (SGOT, SGT, šarminės fosfatazės, bilirubino koncentraciją). Epirubicino klirensas iš ligonių, kurių kepenų funkcija sutrikusi, organizmo gali sulėtėti. Vaistinio preparato dozę tokiems ligoniams rekomenduojama sumažinti (žr. 4.2 skyrių).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>