Vaistinis preparatas: Propranolol Actavis
Puslapis: 2


antrojo ar trečiojo laipsnio atrioventrikulinė blokada,

kardiogeninis šokas,

sunkus širdies nepakankamumas,

bronchų spazmai ar bronchinė astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga anamnezėje,

po ilgalaikio badavimo (esant hipoglikemijai),

metabolinė acidozė (pvz., sergantiems cukriniu diabetu),

bradikardija (prieš gydymą ramybės metu pulsas retesnis kaip 50 kartų per minutę),

hipotenzija (sistolinis kraujo spaudimas <90 mmHg),

sunkūs periferinės arterinės kraujotakos sutrikimai,

sinusinio mazgo silpnumo sindromas,

negydyta feochromocitoma,

Prinzmetalo (variantinė) krūtinės angina.

4.4 Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Propranololis mažina širdies susitraukimų dažnį (tai vienas iš jo farmakologinių efektų). Jei yra simptomų, kurių priežastis gali būti širdies susitraukimų dažnio sumažėjimas, gali tekti sumažinti dozę.

Jei širdies rezervas menkas, pacientui būtina ypač atidi gydytojo priežiūra. Esant kliniškai pastebimam širdies nepakankamumui, ? blokatorių skirti nereikėtų (tai galima daryti tik kompensavus širdies nepakankamumą).

Jei širdies nepakankamumo priežastis yra tirotoksikozė, terapinį efektą dažnai sukelia monoterapija propranololiu, tačiau jei yra kitokių kenksmingų veiksnių, tai širdies susitraukimų jėgai padidinti ir nepakankamumui gydyti reikia skirti širdies glikozidų ir diuretikų.

Sergantiems išemine širdies liga negalima staiga nutraukti ? blokatorių (taip pat ir propranololio) vartojimo (tai reikia daryti palaipsniui per 7–14 dienų arba vietoje jo skirti atitinkamą kito ? blokatoriaus dozę). Atidus medicininis ligonio sekimas yra būtinas nutraukiant gydymą šiais vaistais, ypatingai pacientų, sergančių išemine širdies liga.

Esant kliniškai reikšmingam inkstų ar kepenų nepakankamumui, propranololio pusperiodis gali būti ilgesnis, todėl gydyti pradedama atsargiai, parenkant mažesnę pradinę dozę.

Propranololio skiriant senyviems žmonėms, reikėtų pradėti nuo mažesnės dozės.

Sergantiems dekompensuota kepenų ciroze, propranololio skiriama atsargiai. Jei yra portalinė hipertenzija, gali pablogėti kepenų funkcija ir ištikti hepatinė encefalopatija. Aprašyta keletas atvejų, kurie rodo, kad propranololis gali padidinti hepatinės encefalopatijos pavojų.

Propranololis gali pasunkinti periferinės arterinės kraujotakos sutrikimus.

Propranololis neturėtų būti vartojamas kartu su kalcio antagonistais, turinčiais neigiamą inotropinį efektą (pvz.: verapamiliu ir diltiazemu), kadangi gali sukelti sunkią hipotenziją, bradikardiją ir širdies nepakankamumą. Šiuos vaistinius preparatus norint skirti į veną (tik intensyvios terapijos skyriuje), tarp jų skyrimo turi būti ne mažesnė kaip 48 val. pertrauka.

Propranololis gali sustiprinti periferinių kraujagyslių ligų simptomus dėl savo antihipertenzinio efekto.

Dėl propranololio neigiamo poveikio širdies laidžiajai sistemai, ypač atidžiai gydytojas turi stebėti pacientą, esant I laipsnio atrioventrikulinei blokadai.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>