Vaistinis preparatas: Losartan Pfizer
Puslapis: 12


Atliktas tarptautinis kontroliuojamasis klinikinis nuo insulino nepriklausomo cukrinio diabeto (angl. Non-Insulin Dependend Diabetes Mellitus [NIDDM]) vertinamosios baigties sumažėjimo, vartojant angiotenzino II receptorių blokatorių losartaną (angl. The Reduction of Endpoints in NIDDM with the Angiotensin II Receptor Antagonist Losartan [RENAAL]), tyrimas, kuriame dalyvavo 1513 antro tipo diabeto ligonių, kuriems pasireiškė proteinurija ir pasireiškė arba nepasireiškė hipertenzija. 751 pacientas buvo gydytas losartanu.

Tyrimo tikslas buvo parodyti, kad losartano kalio druska sukelia nefroprotekcinį poveikį, kuris yra dar naudingesnis už kraujospūdį mažinantį poveikį.

Pacientai, kuriems pasireiškia proteinurija ir kreatinino koncentracija serume 1,33,0 mg/dl, atsitiktiniu būdu buvo suskirstyti į grupes ir vartojo arba 50 mg losartano vieną kartą per parą (prireikus, dozė buvo palaipsniui keičiama, kad būtų pasiektas planuojamas kraujospūdžio atsakas), arba placebą kartu su įprastais antihipertenziniais vaistiniais preparatais, išskyrus AKF inhibitorius ir angiotenzino II receptorių blokatorius.

Tyrėjams buvo nurodyta, prireikus didinti tiriamojo vaistinio preparato dozę iki 100 mg per parą. 72 % pacientų didesnę laiko dalį vartojo 100 mg paros dozę. Atsižvelgiant į abiejų grupių pacientų poreikius, buvo leidžiama papildomai vartoti kitokių antihipertenzinių vaistinių preparatų (diuretikų, kalcio kanalų blokatorių, alfa ir beta adrenoreceptorių blokatorių ir taip pat centrinio poveikio antihipertenzinių vaistinių preparatų). Pacientai buvo stebimi iki 4,6 metų (vidutiniškai 3,4 metus).

Pirminė vertinamoji šio tyrimo baigtis buvo jungtinė kreatinino koncentracijos padvigubėjimo galutinės stadijos inkstų nepakankamumu (būtina dializė arba inkstų persodinimas) sergančių pacientų serume arba mirties vertinamoji baigtis.

Duomenys parodė, kad gydymas losartanu (327 reiškiniai), palyginti su placebu (359 reiškiniai), riziką sumažino 16,1 % (p = 0,022) daugeliui pacientų, kurie pasiekė pirminę jungtinę vertinamąją baigtį. Toliau išvardytų atskirų ir jungtinių pirminės vertinamosios baigties sudedamųjų duomenys rodo reikšmingą rizikos sumažėjimą gydymo losartanu grupėje: kreatinino koncentracijos serume padvigubėjimo rizikos sumažėjimą 25,3 % (p = 0,006), inkstų nepakankamumo galutinės stadijos rizikos sumažėjimą 28,6 % (p = 0,002), inkstų nepakankamumo galutinės stadijos arba mirties rizikos sumažėjimą 19,9 % (p = 0,009), kreatinino koncentracijos serume padvigubėjimo ar inkstų funkcijos nepakankamumo galutinės stadijos rizikos sumažėjimą 21,0 % (p = 0,01).

Mirtingumas nuo visų priežasčių abiejose grupėse reikšmingai nesiskyrė. Atsižvelgiant į gydymo nutraukimo dėl nepageidaujamų reiškinių dažnį, losartanas šio tyrimo metu paprastai buvo gerai toleruojamas, palyginti su placebo grupe.

ELITE I ir ELITE II tyrimai

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>