Vaistinis preparatas: Trexan
Puslapis: 6


Ypač atsargiai metotreksatą reikia vartoti infekcijos, pepsinės opos, opinio kolito, debilumo ir ypač jauno bei ypač seno amžiaus atveju. Jei terapijos metu išryškėja gili leukopenija, gali prisidėti bakterinė infekcija ar jos grėsmė. Dažnai indikuotinas vaisto nutraukimas ir tinkama antibiotikoterapija. Esant sunkiam kaulų čiulpų slopinimui, gali prireikti kraujo ar trombocitų perpylimų.

Tabletėse yra laktozės. Šio vaisto negalima skirti pacientams, kuriems nustatytas retas paveldimas sutrikimas – galaktozės netoleravimas, Lapp laktazės stygius ar gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Po absorbcijos metotreksatas iš dalies prisijungia prie serumo albumino. Kai kurie vaistiniai preparatai (pvz. salicilatai, sulfonamidai ir fenitoinas) jungimąsi mažina. Tokiais atvejais gali padidėti kartu skiriamo metotreksato toksiškumas. Kadangi probenecidas ir silpnos organinės rūgštys (pvz., kilpiniai diuretikai, pirazolo dariniai) - mažina kanalėlių sekreciją, šiuos vaistinius preparatus skirti kartu su metotreksatu reikia ypač atsargiai.

Penicilinai gali sumažinti metotreksato klirensą inkstuose, o kartu vartojant didelių ar mažų dozių metotreksatą buvo pastebėtas hematologinis ar gastrointestininis toksiškumas.

Peroraliniai antibiotikai – tetraciklinai, chloramfenikolis ir neabsorbuojami plataus spektro antibiotikai – gali sumažinti metotreksato absorbciją žarnyne ar slopindami žarnyno florą bei slopindami bakterijų vykdomą metotreksato metabolizmą gali persidengti su enterohepatine cirkuliacija.

Reikia vengti su metotreksatu skirti kitus galimai nefro- ar hepatotoksiškus preparatus (pvz. sulfasalaziną, lelfunomidą ir alkoholį). Ypač apdairiai reikia stebėti pacientus, gydomus metotreksato ir azatioprino ar retinoidų deriniu.

Metotreksatas vartojamas su leflunomidu gali didinti pancitopenijos riziką.

Nefrotoksiškumo padidėjimas gali būti stebimas skiriant dideles dozes metotreksato su galimai nefrotoksiniu chemoterapiniu preparatu (pvz. cisplatina).

Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) negalima skirti prieš gydymą ar kartu su didelėmis metotreksato dozėmis. Rašoma, jog vienalaikis kai kurių NVNU ir didelių dozių metotreksato skyrimas didina ir prailgina metotreksato koncentraciją serume ir didina toksinį poveikį virškinimo traktui ir kraujodarai. Naudojant mažesnes metotreksato dozes atrasta, jog gyvūnams šie preparatai sumažina metotreksato sekreciją inkstų kanalėliuose ir galimai didina jo toksiškumą. Tačiau reumatoidiniu artritu sergančius pacientus gydant metotreksato ir NVNU deriniu problemų nebuvo. Vis tik reikia pažymėti, jog metotreksato dozės gydant reumatoidinį artritą (7,5-15 mg/savaitei) yra šiek tiek mažesnės už naudojamas psoriazei gydyti ir didesnės dozės gali sukelti netikėtą toksiškumą.

Vitaminų preparatai su foline rūgštimi ar jos dariniais gali pakeisti atsaką į metotreksatą.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>