Vaistinis preparatas: Trexan
Puslapis: 5


Išsivysčius ūmiam metotreksato toksiškumui, pacientams prireikia folino rūgšties.

Atsargumo priemonės

Prieš pradedant gydymą metotreksatu ar po ramybės laikotarpio kartojant gydymą metotreksatu, iš anamnezės, fizinio tyrimo ir laboratorinių tyrimų duomenų reikia įvertinti inkstų, kepenų ir kaulų čiulpų funkciją.

Sisteminis metotreksato toksiškumas gali būti padidėjęs pacientams turintiems inkstų disfunkciją, ascitą, kitus skysčių kaupimosi būdus dėl pailgėjusio pusinės eliminacijos iš serumo periodo..

Tuo atveju, kai pacientai gauna mažas metotreksato dozes, gali išsivystyti piktybinės limfomos – tuomet gydymą reikia nutraukti. Jei limfoma nemažėja spontaniškai, reikia pradėti citotoksinį gydymą.

Aprašyta, jog gydymo metu ar trumpą laikotarpį po gydymo nutraukimo metotreksatas sukelia žmonių vaisingumo mažėjimą, oligospermiją, menstruacijų disfukciją ar amenorėją. Be to, metotreksatas sukelia embriotoksiškumą, abortą ar žmonių vaisių anomalijas. Dėl to galimą poveikį reprodukcijai reikia aptarti su galinčiais susilaukti vaikų pacientais (žr. 4.6 skyrių).

Reikia tinkamai sekti pacientus, gaunančius gydymą, kad galimo toksinio poveikio ir šalutinių reakcijų požymiai ir simptomai būtų nustatyti ir įvertinti minimaliai uždelsiant. Saugiam metotreksato vartojimui chemoterapijoje būtini hematologiniai tyrimai iki gydymo ir periodiškai jo metu dėl dažno jo poveikio kraujodaros slopinimui. Taip atsitikti gali netikėtai, kai pacientas gauna iš pažiūros saugią dozę – bet koks staigus kraujo ląstelių skaičiaus kritimas yra indikacija nedelsiant nutraukti vaisto naudojimą ir atitinkamą gydymą.

Apskritai sekantys laboratoriniai tyrimai rekomenduojami kaip būtino klinikinio įvertinimo dalis ir tinka stebėti atrinktus gydymui ar gaunančius metotreksatą pacientus: pilna hemograma, hematokritas, šlapimo tyrimas, inkstų funkcijos tyrimai, kepenų funkcijos tyrimai ir krūtinės ląstos rentgenograma.

Tikslas – nustatyti bet kokią esamą organo disfunkciją ar sistemos sutrikimą. Tyrimus reikia atlikti iki gydymo, tam tikrais periodais gydymo metu ir baigus terapiją.

Po absorbcijos metotreksatą iš dalies suriša serumo albuminas, taigi tosiškumą gali didinti kai kurių vaistų išstūmimas – salicilatų, sulfonamidų, fenitoino ir kai kurių antibakterinių preparatų (tetraciklino, chloramfenikolio ir paraaminobenzoinės rūgšties). Šių vaistų, ypač salicilatų ir sulfonamidų, taip pat antibakterinių, hipoglikeminių vaistų ar diuretikų skirti vienu metu negalima, iki kol bus išaiškinta šių duomenų reikšmė.

Vitaminų preparatai turintys folio rūgšties ar jos darinių gali pakeisti atsaką į metotreksatą.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>