Vaistinis preparatas: Trexan
Puslapis: 4


Buvo įrodyta, jog metotreksatas yra teratogenas; jis yra sukėlęs vaisiaus mirtį ir (ar) įgimtas anomalijas. Todėl galinčioms pastoti moterims jis nerekomenduojamas, nebent pakaktų medicininių įrodymų, jog tikėtina nauda nusveria apgalvotą žalą. Nėščiosioms psoriaze sergančioms moterims vartoti metotreksato negalima (žr. 4.6 skyrių).

Gydymo metu, prieš jį ir po jo reikia atidžiai stebėti inkstų funkciją. Aptikus ženklų inkstų sutrikimą, reikia imtis atsargumo priemonių. Pacientams, turintiems inkstų sutrikimų, turėtų būti sumažinta metotreksato dozė. Didelės dozės gali sukelti metotreksato ar jo metabolitų precipitaciją ant inkstų kanalėlių. Kaip apsauginė priemonė rekomenduojama gausi skysčių dieta ir šlapimo šarminimas iki 6,5-7,0 pH, natrio bikarbonatą skiriant peroraliniu ar intraveniniu būdu (5 x 625 mg tabletės kas tris valandas) ar acetazolamidas (500 mg peroraliai keturis kartus per dieną). Visų pirma metotreksatą šalina inkstai. Naudojant jį sutrikusios inkstų funkcijos atveju gali imti kauptis toksiniai kiekiai ar net išsivystyti papildomas inkstų pažeidimas.

Dažni toksiniai poveikiai yra viduravimas ir opinis stomatitas, reikalaujantys gydymo nutraukimo, kitaip gali įvykti hemoraginis enteritas ar mirtis dėl žarnyno perforacijos.

Vartojant metotreksatą gali būti paveikta gametogenezė, galinti sumažinti vaisingumą, kaip manoma grįžtamą nutraukus gydymą.

Metotreksatui būdingas nedidelis imunosupresinis aktyvumas, tad lygiagrečiai vykstant vakcinacijai imunologinis atsakas gali sumažėti. Gydymo metu reikia vengti vakcinacijos gyvomis vakcinomis.

Reikia atkreipti dėmesį į imunosupresinį metotreksato poveikį, kai pacientų imuninis atsakas yra svarbus ar būtinas. Ypatingą dėmesį reikia atkreipti neaktyvių lėtinių infekcijų atveju (pvz. herpes zoster, tuberkuliozės, hepatito B ar C) dėl galimos jų aktyvacijos.

Prieš pradedant gydymą metotreksatu rekomenduojama atlikti krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką.

Prieš pradedant gydymą metotreksatu reikia nudrenuoti pleuros skysčius ar ascitą.

Buvo aprašyta sunkių šalutinių reakcijų, netgi mirčių, susijusių su metotreksato skyrimu (paprastai didelėmis dozėmis) vienu metu su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU).

Gydant reumatoidinį artritą, galima tęsti ir gydymą acetilcisteino rūgštimi ir nesteroidiniais priešuždegiminiais vaistais (NVNU), o taip pat mažomis steroidų dozėmis. Tačiau būtina turėti mintyje, jog NVNU ir metotreksato skyrimas vienu metu gali padidinti toksiškumo riziką. Pacientams, kurie sulaukia gydymo metotreksatu terapinio efekto, steroidų dozę galima palaipsniui sumažinti.

Nebuvo pakankamai ištirta sąveika tarp metotreksato ir kitų antireumatinių vaistų, tokių kaip auksas, penicilaminas, hidroksichlorokvinas, sulfasalazinas ir kiti citotoksiniai vaistai, tad skiriant juos kartu gali padažnėti šalutinių reakcijų.

Retais atvejais kartu skiriant folio rūgšties antagonistus, pvz. trimetoprimą/sulfametoksazolą, buvo aprašyta ūmios megaloblastinės pancitopenijos išdava.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>