Vaistinis preparatas: BUPIVACAINUM WZF Polfa
Puslapis: 3


Atsargumas ypač reikalingas, jeigu atliekama stambių nervinių kamienų anestezija, kadangi tokiu atveju vartojamas didelis lokalaus poveikio anestetiko tūris. Tose srityse yra daug kraujagyslių ir kadangi preparato švirkščiama šalia stambių kraujagyslių, jo patekimo į kraujagyslę pavojus didėja.

Regioninę anesteziją galima sukelti tik ligoninėse, kuriose yra gerai parengtas personalas ir kur yra įrangos bei vaistinių preparatų pacientui stebėti bei gaivinti. Prieš daugumą nervų blokados procedūrų būtina į periferinę veną įkišti kateterį. Anesteziją atliekantis gydytojas turi būti gerai pasirengęs ir mokėti atpažinti bei gydyti galimą nepageidaujamą poveikį ir (arba) ūminio toksinio poveikio simptomus.

Vartojant kartotines dozes, laipsniškai didėja bupivakaino koncentracija plazmoje, dėl to jo gali kauptis organizme, ypač pacientų, sergančių sunkia kepenų liga. Toleruojamos dozės dydis priklauso nuo bendrosios paciento būklės. Senyviems bei silpniems ir išsekusiems pacientams dozę būtina mažinti.

Pavartojus amidinių lokalaus poveikio anestetikų, buvo retų alerginės reakcijos atvejų (sunkiausia reakcija buvo anafilaksinis šokas). Pacientams, kuriems alerginė reakcija atsirado pavartojus esterinių lokalaus poveikio anestetikų, pvz., prokaino, tetrakaino, kryžminės padidėjusio jautrumo reakcijos į amidinius anestetikus, pvz., bupivakainą, nepasireiškė.

Jeigu epidurinė anestezija sukeliama pacientams, kuriems yra širdies nepakankamumas, reikalingos ypatingos atsargumo priemonės, kadangi po lokalaus poveikio anestetiko pavartojimo gali pablogėti atrioventrikulinis laidumas, o tokių pacientų organizmo galimybės kompensuoti tokį sutrikimą yra mažesnės.

Pacientai vartojantys antiaritminius vaistinius preparatus (pvz. amjodaroną) turi būti pastoviai prižiūrimi gydytojo monitoruojant EKG.

Bupivakainas metabolizuojamas kepenyse, todėl, jei yra jų liga ar pablogėjusi kepenų perfuzija, medikamento reikia vartoti atsargiai.

Epidurinės anestezijos metu, nesvarbu, kokio preparato vartojama, gali pasireikšti arterinė hipotenzija bei bradikardija. Tokių simptomų atsiradimo pavojus sumažėja, jei prieš anesteziją į veną sulašinama elektrolitų arba koloidinio tirpalo. Jeigu yra hipovolemija dėl kraujavimo ar dehidracijos arba jei yra sutrikęs veninio kraujo sugrįžimas, pvz., yra didelis ascitas, didelis pilvo auglys ar vėlyvas nėštumas, kraujo spaudimas gali labai sumažėti. Ligoniams, kuriems yra širdies nepakankamumas, reikalingas ypatingas dėmesys, kad nepasireikštų klinikai svarbios arterinės hipotenzijos, nes jų kompensavimo mechanizmai yra sutrikę.

Jeigu pacientui yra hipovolemija, epidurinės anestezijos metu gali pasireikšti sunki arterinė hipotenzija.

Epidurinės anstezijos metu gali atsirasti tarpšonkaulinių raumenų paralyžius, ir jei pažeista pleura, gali sutrikti kvėpavimas. Jeigu yra sepsis ir reikia sukelti epidurinę nejautrą, pooperaciniu laikotarpiu didėja intraspinalinio absceso atsiradimo pavojus.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>