Vaistinis preparatas: VALZAP
Puslapis: 11


Per atsitiktinį kontroliuojamąjį tarptautinį Val-HeFT klinikinį tyrimą buvo lyginamas valsartanu gydomų pacientų mirtingumas ir mirštamumas su placebo grupe. Tirta 5 010 pacientų, kuriems nustatytas širdies nepakankamumas, Išvarymo frakcija (IF) < 40 %, kairiojo skilvelio vidinis diastolinis skersmuo > 2,9 cm/m2, ir paskirtas įprastinis gydymas. 62 % iš jų priklausė II NYHA klasei, 36 % - III klasei ir 2 % priklausė IV klasei. Pagrindinį gydymą sudarė AKF inhibitoriai (93 %), diuretikai (86 %), digoksinas (67 %) ir beta adrenoblokatoriai (36 %). Vidutinė gydymo trukmė buvo beveik dveji metai. Vidutinė valsartano paros dozė buvo 254 mg. Per šį tyrimą buvo iškelti du pagrindiniai tikslai: ištirti įvairių priežasčių sukeliamą mirtingumą (laiko tarpą iki jo), sudėtinį mirštamumą ir sergamumą nuo širdies nepakankamumo (laiko tarpą iki pirmojo ligos pasireiškimo), apibūdinamą kaip mirtis, atgaivinimas po staigios klinikinės mirties, hospitalizacija dėl širdies nepakankamumo arba inotropinių ar kraujagysles plečiančių preparatų švirkštimas į veną keturias valandas ir ilgiau ne ligoninėje.

Įvairių priežasčių sukeltas mirtingumas buvo panašus (P = NS) abiejose grupėse: pacientų, gydomų valsartanu, grupėje (19,7 %) ir placebo grupėje (19,4 %). Pagrindinis teigiamas klinikinis efektas (95 % PI: nuo 17 iki 37 %) buvo 27,5 % sumažėjusi pirmos hospitalizacijos dėl širdies nepakankamumo rizika (atitinkamai 13,9 % ir 18,5 %). Sudėtinis mirštamumas ir sergamumas placebo grupėje buvo 21,9 %, o pacientų, kuriems paskirtas gydymas valsartanu, grupėje – 25,4 %. Geresni rezultatai buvo gauti placebo grupėje, palyginti su pacientais, kuriems buvo paskirtas gydymas trigubu preparatų deriniu: AKF inhibitoriumi, beta adrenoblokatoriumi ir valsartanu.

Pacientų, kuriems nebuvo paskirtas AKF inhibitorius, pogrupyje (n = 366) sergamumas buvo mažiausias. Šiame pogrupyje įvairių priežasčių sukeltas mirtingumas reikšmingai sumažėjo (33 %) paskyrus gydymą valsartanu, palyginti su placebo grupe (95 % PI: nuo 6 % iki 58 %). Įvairių priežasčių sukeltas mirtingumas valsartanu gydytų pacientų grupėje buvo 17,3 %, o placebo grupėje - 27,1 %. Sudėtinio mirštamumo ir sergamumo rizika sumažėjo 44 % (24,9 % valsartanu gydytų pacientų grupėje ir 42,5 % placebo grupėje).

Pacientų, gydytų AKF inhibitoriumi be beta adrenoblokatoriaus, įvairių priežasčių sukelto mirtingumo dažnis buvo panašus (P = NS) kaip ir valsartanu gydytų tiriamųjų (21,8 %) bei placebo grupės (22,5 %). Sudėtinio mirštamumo ir sergamumo rizika, lyginant pacientus, gydytus valsartanu, ir placebo grupės tiriamuosius, reikšmingai sumažėjo 18,3 % (95 % PI: nuo 8 % iki 28 %), sudėtinis mirštamumas ir sergamumas pacientų, kuriems buvo paskirtas gydymas valsartanu, buvo 31,0 %, o placebo grupėje jis siekė 36,3 %.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>