Vaistinis preparatas: Letrozole Accord
Puslapis: 12


Bendra gydymo endokrininę sistemą veikiančiais preparatais trukmė (laikas iki chemoterapijos) buvo gerokai ilgesnė letrozolo vartojusioms pacientėms (mediana 16,3 mėn., 95% PI 1518 mėn.), lyginant su tamoksifeno grupe (mediana 9,3 mėn., 95% PI 812 mėn.) (log-rank testo p = 0,0047).

Neoadjuvantinis gydymas

Atliktas dvigubai koduotas klinikinis tyrimas, kurio metu 337 krūties vėžiu sergančioms pacientėms po menopauzės atsitiktiniu būdu 4 mėnesius buvo skiriama arba 2,5 mg letrozolo, arba tamoksifeno. Prieš pradedant tyrimą, visoms pacientėms buvo nustatytas T2-T4c, N0-2, M0 stadijų, estrogenų receptoriams ir (arba) progesterono receptoriams teigiamas krūties vėžys, nė viena pacientė nebuvo tinkama krūtį išsaugančiai operacijai. Kliniškai vertinant, objektyvus atsakas į gydymą stebėtas 55% letrozolo vartojusių pacienčių ir 36% tamoksifeno vartojusiųjų grupėje (p<0,001). Šiuos duomenis patvirtino ir tyrimas ultragarsu (p = 0,042) bei mamografija (p<0,001), vertinant labiausiai konservatyvų atsaką. Šis atsakas į gydymą atitiko statistiškai reikšmingai didesnį letrozolo grupės pacienčių, kurioms buvo galima atlikti krūtį išsaugančią operaciją ir tokios operacijos buvo atliktos, skaičių (45% letrozolo grupės pacienčių, lyginant su 35% tamoksifeno vartojusiųjų grupe, p = 0,022). Per 4 mėnesių trukmės neoadjuvantinio gydymo laikotarpį 12% letrozolu gydytų pacienčių ir 17% tamoksifeno vartojusiųjų pasireiškė ligos progresavimo požymių (vertinant kliniškai).

Antraeilis gydymas

Dviejuose kontroliuojamuose klinikiniuose tyrimuose, kurių metu buvo lygintas dviejų letrozolo dozių (0,5 mg ir 2,5 mg) ir megestrolio acetato bei aminoglutetimido veiksmingumas, dalyvavo moterys po menopauzės, kurios sirgo progresavusiu krūties vėžiu ir kurios anksčiau buvo gydytos antiestrogenais.

Moterims, vartojusioms 2,5 mg letrozolo paros dozę arba megestrolio acetato, laikas iki ligos progresavimo reikšmingai nesiskyrė (p = 0,07). 2,5 mg letrozolo paros dozės, lyginant su megestrolio acetato, poveikis buvo statistiškai reikšmingai didesnis vertinant bendrąjį objektyvaus naviko atsako į gydymą dažnį (atitinkamai 24% ir 16%, p = 0,04), ir laiką, per kurį gydymas tapo neveiksmingas (p = 0,04). Bendrasis pacienčių išgyvenamumas abejose grupėse reikšmingai nesiskyrė (p = 0,2).

Kito tyrimo metu moterims, vartojusioms 2,5 mg letrozolo paros dozę arba aminoglutetimido, naviko atsako į gydymą dažnis reikšmingai nesiskyrė (p = 0,06). Gydymas 2,5 mg letrozolo paros doze buvo statistiškai reikšmingai pranašesnis nei aminoglutetimidas, vertinant laiką iki ligos progresavimo (p = 0,008), laiką, per kurį gydymas tapo neveiksmingas (p = 0,003) bei bendrąjį išgyvenamumą (p = 0,002).

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>