Vaistinis preparatas: Dexamethason Krka
Puslapis: 13


Biocheminiame lygyje gliukokortikoidai slopina humoralinių uždegimo mediatorių (prostaglandinų, tromboksano, citokinų ir leukotrienų) sintezę ir veikimą. Deksametazonas didina fosfolipazės A2 inhibitoriaus lipokortino (makrokortino) koncentraciją, todėl slopina fosfolipazę A2. Tuomet iš ląstelinių fosfolipidų atsipalaiduoja mažiau arachidono rūgšties, sumažėja leukotrienų, prostaglandinų ir tromboksano sintezė. Šiam poveikiui svarbu ir tai, kad mažiau susidaro ciklooksigenazės sintezei būtinos iRNR. Be to, padidėjus lipokortino koncentracijai, susidaro mažiau TAF (trombocitus aktyvinančio faktoriaus). Taip pat uždegimas silpnėja dėl tumorų nekrozės faktorių ir interleukino-1 sintezės slopinimo.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija ir pasiskirstymas

Šio vaisto, sušvirkšto į veną, didžiausia koncentracija plazmoje susidaro per 5 min., sušvirkšto į raumenis – per 1 val. Sušvirkštas lokaliai (į sąnarį ar minkštuosius audinius, t.y. pažeistas vietas) šis vaistas rezorbuojamas lėčiau. Sušvirkštas į veną deksametazonas pradeda veikti greitai. Į raumenis sušvirkšto deksametazono klinikinis poveikis pasireiškia po 8 val. Jo veikimo trukmė ilga: sušvirkšto į raumenis – 17-28 dienos, sušvirkšto lokaliai – nuo 3 dienų iki 3 savaičių. Deksametazono biologinis pusinis laikas – 2472 val. Plazmoje ir sąnariniame skystyje deksametazono fosfatas greitai virsta deksametazonu.

Plazmoje maždaug 77 % deksametazono būna prisijungusio prie jos baltymų, daugiausia albumino. Prie kitų baltymų prisijungia minimalus deksametazono kiekis. Deksametazonas tirpus lipiduose, todėl jo patenka į tarpląstelinius tarpus ir ląsteles. Centrinėje nervų sistemoje (pogumburyje, hipofizyje) šis vaistas veikia prisijungęs prie membraninių receptorių. Periferiniuose audiniuose šis vaistas prisijungia prie citoplazminių receptorių ir veikia per juos.

Metabolizmas

Deksametazonas suyra veikimo vietoje (ląstelėje). Daugiausia deksametazono metabolizuojama kepenyse, mažai – inkstuose ir kituose audiniuose.

Eliminacija

Daugiausia šio vaisto išskiriama su šlapimu.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Vienkartinės dozės toksinio poveikio tyrimų metu nustatyta, kad toksinis geriamojo deksametazono poveikis yra silpnas: žiurkėms LD50 yra >3 g/kg kūno svorio, pelėms - 6,5 g/kg kūno svorio. Žiurkėms į pilvaplėvės ertmę ar veną sušvirkšto deksametazono LD50 yra atitinkamai 54 mg/kg kūno svorio ir >64 mg/kg kūno svorio, pelėms į pilvaplėvės ertmę sušvirkšto preparato LD50 yra 410 mg/kg kūno svorio. Pelėms, žiurkėms ir triušiams po oda sušvirkšto deksametazono LD50 yra atitinkamai 4400 mg/kg kūno svorio, 14 mg/kg kūno svorio ir 7 mg/kg kūno svorio. Klinikiniai po vienkartinės dozės sušvirkštimo atsiradę toksinio poveikio požymiai buvo ašarojimas, judrumo padidėjimas, viduriavimas, kūno svorio mažėjimas, drebulys ir traukuliai.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>