Vaistinis preparatas: Akineton
Puslapis: 5


Biperidenas yra beveik visiškai metabolizuojamas. Nepakitusio biperideno šlapime neaptinkama. Pagrindinis biperideno metabolitas susidaro hidroksilinant bicikloheptano žiedą (apie 60%), tačiau kai kurie metabolitai susidaro hidroksilinant piperidino žiedą (apie 40%). Maždaug vienodas kiekis hidroksilintų metabolitų ir jų porinių junginių išsiskiria su šlapimu ir išmatomis.

Galutinis plazmos pusinės eliminacijos laikas sveikiems jauniems savanoriams (davus išgerti vieną kartą 4 mg biperideno) yra nuo 11 iki 21,3 val. Susidarius pusiausvyros koncentracijai (skiriant po 2 mg biperideno hidrochlorido 2 kartus per dieną, preparato koncentracija nusistovi šeštąją dieną), plazmos pusinės eliminacijos laikas sveikiems jauniems savanoriams – nuo 15,7 iki 33,3 val., pagyvenusiems pacientams – 26,3 – 40,7 val.

Biperideno hidrochlorido plazmos klirensas – 11,6±0,8 ml/min/kg kūno masės.

Išgėrus preparato, jo biologinis įsisavinimas yra 33±5%.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Toksiškumas

Biperideno lėtinis toksiškumas tirtas biglų veislės šunimis ir žiurkėmis, duodant preparato per os. Biperideno dozės buvo: šunims 6, 20, 63 ir 200 mg/kg kūno masės, tyrimų trukmė – 6 mėnesiai, žiurkėms – 30, 95 ir 300 mg/kg, tyrimų trukmė – 15 mėnesių.

Eksperimentų metu buvo pakartotinai atliekami klinikiniai, kraujo ir šlapimo, biocheminiai serumo tyrimai. Po gyvūnų eutanazijos, jų organai buvo tirti makroskopiškai ir mikroskopiškai.

Biglų veislės šunys gerai toleravo biperideno dozes nuo 6 iki 63 mg/kg kūno masės. Tik 63 mg/kg dozę gavę šunys šiek tiek mažiau priaugo svorio. Nuo 200 mg/kg dozės šunys žuvo per 6 savaites (ar vėliau).

Neskaitant nedidelio suvartojimo maisto kiekio sumažėjimo, 30 mg/kg dozę gavusios žiurkėms nepastebėta nuo dozės priklausomo nepageidaujamo poveikio. Žiurkių, gavusių 95 mg/kg ir 300 mg/kg dozes, mirštamumas buvo didesnis nei kontrolinės grupės gyvūnų.

Makroskopiniais ir mikroskopiniais šunų ir žiurkių vidaus organų tyrimais kokių nors pokyčių susijusių su preparatu neaptikta.

Toksinis poveikis dauginimuisi

Vaikingoms Sprague-Dawley žiurkėms ir rusiškos veislės triušių patelėms organogenezės metu buvo duodama atitinkamai 60,5 mg/kg ir 40,5 mg/kg biperideno hidrochlorido. Kokių nors apsigimimų organogenezės metu neaptikta. Taip pat nenustatyta kokių nors vaisių, kurie buvo išimti histerektomijos metu, apsigimimų (netgi skiriant preparato dozes, kurios buvo toksiškos patelėms).

Mutageniškumo ir kancerogeniškumo tyrimai

Biperideno genotoksinis poveikis tirtas, naudojant Ames mikrosomų, hipoksantino guanino fosforibozilio transferazės metodus su V 79 padermės kininiais žiurkėnais, chromosomų aberacijos metodą su žmogaus limfocitais in vitro, bei chromosomų aberacijos metodą su žiurkių kaulų čiulpais in vivo (biperideno hidrochlorido buvo duota vieną kartą per os 398 mg/kg kūno masės).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>