Vaistinis preparatas: Bleomycin Teva
Puslapis: 9


Be to, bleomicinas paveikia, tik mažesniu laipsniu, RNR ir baltymo sintezę. Svarbiausiais bleomicino selektyvumo audinių atžvilgiu veiksnys yra tarpląstelinio inaktyvavimo skirtingumas. Jautriausios yra ląstelės, esančios G2 ir M ląstelės ciklo fazėse. Vis dėlto, per paskutinį dešimtmetį kaupiasi vis daugiau įrodymų, kurie nurodo RNR, kaip galimą kitą molekulinį taikinį. Kadangi plokščiojo epitelio ląstelės menkai hidrolizuoja bleomiciną, jos yra labai jautrios šio vaisto poveikiui. Jautriuose audiniuose, kaip ir normaliuose naviko audiniuose, greitai atsiranda chromosomų nenormalumų, tokių kaip fragmentacija, chromatidžių trūkimai ir translokacija.

Labiau diferencijuoti navikai paprastai reaguoja geriau, negu anaplaziniai (mažiau diferencijuotų ląstelių) navikai.

Bleomicinas yra skaldomas fermentiniu būdu pirmiausiai kraujo plazmoje, kepenyse ir kituose organuose bei mažesniu mastu odoje ir plaučiuose.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

Bleomicinas vartojamas parenteriniu būdu. Suleistas į pleuros ar pilvaplėvės ertmę bleomicinas absorbuojamas į kraują. Į kraujotaką patenka maždaug 45( į pleuros ertmę suleistos dozės.

Žmogui į raumenis injekavus 15x103 TV dozę, didžiausia koncentracija kraujo plazmoje (1 TV/ml) būna po 30 minučių. Žmogui į veną suleidus 15x103 TV/m2 kūno paviršiaus ploto dozę, didžiausia koncentracija kraujo plazmoje būna 1–10 TV/ml.

4–5 paras kasdien nuolatinės infuzijos būdu sulašinant po 30x103 TV bleomicino, kraujo plazmoje nusistovi 1–3 TV/ml vidutinė pusiausvyrinė šio vaisto koncentracija.

Pasiskirstymas

Suvartotas parenteriniu būdu bleomicinas pasiskirsto savaime pirmiausiai odoje, plaučiuose, inkstuose, pilvaplėvėje ir limfoje. Kaulų čiulpuose būna tik mažos vaisto koncentracijos. Jeigu smegenų dangalai nepažeisti, bleomicinas nepajėgia prasiskverbti per kraujo-smegenų barjerą. Tariamasis pasiskirstymo tūris yra maždaug 17,5 l/m2 kūno paviršiaus ploto. Bleomicinas prasiskverbia per placentą.

Kraujo plazmoje bleomicinas menkai prisijungia prie plazmos baltymų.

Biotransformacija

Tiksli biotransformacija nežinoma.

Bleomicinas yra inaktyvuojamas fermentiniu hidrolizės būdu pirmiausiai kraujo plazmoje, kepenyse ir kituose organuose bei mažesniu mastu odoje ir plaučiuose.

Šalinimas

Suleista į veną iš karto bleomicino dozė greitai pašalinama. Šalinimas yra dvifazis: po trumpos pradinės fazės (t1/2?; 24 min.) seka ilgesnė galutinė fazė (t1/2?; 2-4 val.). Suleidus į veną iš karto 15x103 TV/m2 kūno paviršiaus ploto dozę, didžiausia koncentracija plazmoje būna 1–10 mikrogramų/ml. Po nuolatinės infuzijos į veną pusinės eliminacijos laikas gali padidėti iki maždaug 9 val.

Maždaug 2/3 suvartoto bleomicino kiekio yra pašalinama nepakitusia forma su šlapimu. Šalinimo greitis labai priklauso nuo inkstų funkcijos.

Jeigu ligonis, kurio inkstų funkcija sutrikusi, gydomas įprastinėmis dozėmis, jo kraujo plazmoje labai padidėja vaisto koncentracija.

Bleomicinas yra blogai dializuojamas.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>