Vaistinis preparatas: MIRTASTAD
Puslapis: 2


Depresija yra susijusi su minčių apie savižudybę, savęs žalojimo ir savižudybės (su savižudybe siejamų reiškinių) rizikos padidėjimu. Ši rizika išlieka, kol būklė reikšmingai nepagerėja. Pirmąsias kelias gydymo savaites ar ilgiau būklė gali nepagerėti, todėl pacientus reikia atidžiai stebėti, kol būklė pagerės. Remiantis bendrąja klinikine patirtimi, ankstyvuoju sveikimo laikotarpiu savižudybės rizika gali padidėti.

Pacientams, kuriems anksčiau buvo su savižudybe siejamų reiškinių, ir tiems, kurie prieš pradedant gydymą dažnai galvojo apie savižudybę, yra didesnė mąstymo apie savižudybę ir bandymo žudytis rizika, todėl šiuos pacientus gydymo metu reikia atidžiai stebėti.

Placebu kontroliuotų klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo suaugę psichikos sutrikimais sergantys pacientai, metaanalizės duomenys parodė, kad jaunesniems kaip 25 metų pacientams vartojant antidepresantus su savižudybe siejamo elgesio rizika yra didesnė, lyginant su placebu. Gydant vaistiniais preparatais pacientus, ypač priklausančius didelės rizikos grupei, būtina atidžiai stebėti gydymo pradžioje ir keičiant dozę.

Ligonius (ir jų globėjus) reikia įspėti, kad stebėtų, ar būklė nesunkėja, ar neatsiranda su savižudybe siejamo elgesio ir mąstymo apie savižudybę apraiškų, neįprastų elgesio pokyčių. Pastebėjus minėtus pokyčius, patariama nedelsiant kreiptis į medicinos specialistus.

Vaikams ir paaugliams, jaunesniems nei 18 metų

MIRTASTAD draudžiama skirti vaikams ir jaunesniems nei 18 metų paaugliams, išskyrus pacientams, kuriems pasireiškia didžiosios depresijos epizodai. Klinkinių tyrimų metu elgesio, siejamo su savižudišku elgesiu (bandymai nusižudyti ir mintys apie savižudybę) ir priešiškumo (daugiausia agresija, opozicinis neklusnumas ir pyktis) apraiškos dažniau pasireiškė vaikams ir paaugliams, gydytiems antidepresantais, nei vartojusiems placebą. Jei, remiantis klinikiniu poreikiu, vis tiek nusprendžiama taikyti gydymą šiuo vaistu, pacientą reikia nuolat atidžiai stebėti dėl polinkio į savižudybę apraiškų. Be to, trūksta ilgalaikio saugumo duomenų apie poveikį vaikų ir paauglių augimui, brendimui ir jų pažinimo bei elgsenos vystymuisi.

Mirtazapiną vartojusiems ligoniams pasireiškė kaulų čiulpų slopinimas, pasireiškiantis granuliocitopenija ir agranuliocitoze. Šis poveikis paprastai išryškėja po 46 gydymo savaičių ir praeina, nutraukus preparato vartojimą. Klinikinių mirtazapino tyrimų metu pasitaikė retų grįžtamosios agranuliocitozės atvejų. Reikia imtis specialių atsargumo priemonių, pasireiškus tokiems simptomams kaip karščiavimas, gerklės skausmas, stomatitas arba kitokiems infekcinės ligos simptomams. Jeigu išryškėjo tokie simptomai, reikia nutraukti gydymą ir atlikti kraujo tyrimą.

Reikia atsargiai vartoti preparatą ir reguliariai tikrinti ligonius, sergančius tokiomis ligomis.

- Epilepsija ar organinės kilmės smegenų liga, nors klinikinių tyrimų duomenimis, epilepsijos priepuolių mirtazapiną vartojusiems pacientams buvo retai.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>