Vaistinis preparatas: Evertas
Puslapis: 10


Didelė rivastigmino dalis greitai metabolizuojama (pusinės eliminacijos periodas plazmoje yra maždaug 1 valanda), daugiausia hidrolizės veikiant cholinesterazėms būdu atsiranda dekarbamilintas metabolitas. Šis metabolitas silpnai slopina acetilcholinesterazę in vitro (< 10 %). Remiantis tyrimų in vitro ir su gyvūnais atliktų tyrimų duomenimis, svarbiausi citochromo P450 izofermentai silpnai veikia rivastigmino metabolizmą. Sušvirkštus į veną 0,2 mg vaistinio preparato dozę, galutinis rivastigmino klirensas iš plazmos yra maždaug 130 l/val. ir sumažėja iki 70 l/val., sušvirkštus 2,7 mg vaistinio preparato dozę į veną.

Ekskrecija

Šlapime nepakitusio rivastigmino neaptikta. Pagrindinis eliminacijos būdas yra metabolitų šalinimas pro inkstus. Pavartojus 14C rivastigmino, eliminacija pro inkstu buvo greita ir beveik visas vaistinis preparatas (> 90 %) pasišalino iš organizmo per 24 valandas. Mažiau kaip 1 % suvartotos dozės šalinama su išmatomis. Rivastigmino ar dakarbamilinto metabolito Alzheimerio liga sergančių pacientų organizme nesikaupia.

Senyvi pacientai

Rivastigmino biologinis prieinamumas senyvų asmenų organizme būna didesnis nei jaunų sveikų savanorių, vis dėlto tyrimai, kuriuose dalyvavo Alzheimerio liga sergantys nuo 50 iki 92 metų pacientai, biologinio prieinamumo priklausomybės nuo amžiaus neparodė.

Asmenys, kurie serga kepenų funkcijos sutrikimu

Rivastigmino Cmax buvo maždaug 60 % didesnis, o rivastigmino AUC daugiau kaip du kartus didesnis pacientų, kurie serga lengvu ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimu, organizme nei sveikų asmenų.

Asmenys, kurie serga inkstų funkcijos sutrikimu

Rivastigmino Cmax ir AUC buvo daugiau kaip du kartus didesnis pacientų, kurie serga vidutinio sunkumo inkstų funkcijos sutrikimu, organizme, palyginti su sveikų asmenų. Vis dėlto pacientų, kurie serga sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu, organizme Cmax ir AUC pokyčių nenustatyta.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Kartotinių dozių toksinio poveikio tyrimai su žiurkėmis, pelėmis ir šunimis parodė tik poveikį, susijusį su pernelyg stipriu farmakologiniu poveikiu. Toksinio poveikio organų taikinių nenustatyta. Ekspozicijos saugumo ribos žmogui tyrimų su gyvūnais metu nebuvo pasiektos dėl naudotų gyvūnų modelių jautrumo.

Įprastų tyrimų in vitro ir in vivo duomenimis, rivastigminas mutageninio poveikio nedaro, išskyrus chromosomų aberacijų mėginį su žmogaus periferinio kraujo limfocitais, vartojant 104 kartų didesnes dozes nei didžiausia klinikinė ekspozicija. Mikrobranduolių mėginys in vivo buvo neigiamas.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>