Vaistinis preparatas: ZAVEDOS
Puslapis: 7


Labai didelės idarubicino dozės per 24 val. turėtų sukelti ūminį toksinį poveikį miokardui, o 12 savaičių laikotarpyje ir stiprų kaulų čiulpų funkcijos susilpnėjimą. Gydymo tikslas turėtų būti palaikyti gyvybinę veiklą šiuo laikotarpiu (reikėtų perpilti kraujo, o pacientą prižiūrėti atvirkštinio izoliavimo būdu). Buvo atvejų, kai, praėjus keliems mėnesiams po antraciklinų perdozavimo, pasireiškė vėlyvasis širdies nepakankamumas. Perdozavusįjį pacientą reikia atidžiai stebėti, ir, jeigu atsiranda širdies nepakankamumo požymių, gydyti įprastiniais būdais.

5. FARMAKOLOGINĖS savybės

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – citotoksiniai antibiotikai ir jiems giminingi preparatai, antraciklinai ir jiems giminingi preparatai, ATC kodas – L01D B06.

Idarubicinas, analogiškai daunorubicinui, įsiterpia į DNR. Idarubicinas sąveikauja su topoizomeraze-II ir slopina nukleino rūgščių sintezę. Dėl modifikacijos ketvirtojoje antraciklininės struktūros padėtyje idarubicinas yra labai lipofiliškas, todėl greičiau negu doksorubicinas ar daunorubicinas patenka į ląsteles.

Nustatyta, kad, palyginus su daunorubicinu, idarubicinas veikia stipriau ir yra efektyvus prieš graužikų leukemiją ir limfomas tiek skiriant į veną, tiek peroraliai. Tyrimai in vitro su antraciklinams atspariomis žmogaus ir graužikų ląstelėmis parodė, kad kryžminis atsparumas idarubicinui yra mažesnis negu doksorubicinui ir daunorubicinui.

Su gyvūnais atlikti kardiotoksiškumo tyrimai parodė, kad idarubicino terapinis indeksas, palyginus su doksorubicinu ir daunorubicinu, yra palankesnis. Tyrimų su eksperimentiniais modeliais in vitro ir in vivo metu nustatyta, kad pagrindinis metabolitas – idarubicinolis taip pat sukelia antinavikinį poveikį. Skiriamas tokiomis pačiomis dozėmis žiurkėms idarubicinolis yra neabejotinai mažiau kardiotoksiškas negu idarubicinas.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Po vartojimo į veną pacientams, kurių inkstų ir kepenų funkcija yra normali, idarubicino eliminacijos iš sisteminės kraujotakos plazmos terminalinis pusperiodis yra 1125 valandų. Didelė idarubicino dalis metabolizuojama į aktyvųjį metabolitą – idarubicinolį, kurio eliminacija yra lėtesnė ir jo pusperiodis plazmoje – 4169 valandos.

Šis vaistas eliminuojamas išsiskyrimo į tulžį ir šlapimą būdais, daugiausia idarubicinolio pavidalu.

Tiriant vaisto koncentraciją leukemija sergančių pacientų ląstelėse (branduolį turinčiose kraujo ir kaulų čiulpų ląstelėse), nustatyta, kad didžiausia idarubicino koncentracija ląstelėse susidaro per kelias minutes po injekcijos. Idarubicino ir idarubicinolio koncentracijos branduolį turinčiose kraujo ir kaulų čiulpų ląstelėse būna daugiau kaip 100 kartų didesnės negu plazmoje. Idarubicino ir idarubicinolio pasišalinimo iš plazmos ir ląstelių greitis yra beveik panašus, terminalinis pusperiodis – maždaug 15 valandų. Terminalinis idarubicinolio pusperiodis yra maždaug 72 valandos.

Pacientai su kepenų ar inkstų sutrikimu

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>