Vaistinis preparatas: Ozzion
Puslapis: 5


*Dilgėlinė, angioneurozinė edema.

*

*Stivens‘o ( Johnson‘o sindromas, Lyell sindromas, daugiaformė eritema, jautrumo šviesai padidėjimas.

*

*Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

*

*Artralgija, mialgija.

*

*

*

*Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai

*

*

*

*Intersticinis nefritas.

*

*Lytinės sistemos ir krūties sutrikimai

*

*Ginekomastija.

*

*

*

*Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

*Astenija, nuovargis ir bendras negalavimas.

*Kūno temperatūros padidėjimas, periferinė edema.

*

*

*

*

4.9 Perdozavimas

Būdingų perdozavimo simptomų žmogui nėra.

Į veną per 2 min. suleista 240 mg dozė buvo toleruojama gerai.

Daug pantoprazolo prisijungia prie baltymų, todėl dialize jo iš organizmo lengvai pašalinti neįmanoma.

Perdozavimą, susijusį su intoksikacijos simptomais, reikia gydyti įprastinėmis intoksikacijos gydymo priemonėmis.

5. FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1 Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – protonų siurblio inhibitoriai, ATC kodas – A02BC02.

Veikimo mechanizmas

Pantoprazolas yra pakeistas benzimidazolas, kuris, specifiškai reaguodamas su pasieninių skrandžio gleivinės ląstelių protonų siurbliu, slopina skrandžio rūgšties sekreciją.

Rūgščioje pasieninių ląstelių šakotųjų kanalėlių terpėje pantoprazolas verčiamas aktyvia forma, kuri slopina H+, K+-ATF-azės aktyvumą, todėl blokuojama galutinė skrandžio rūgšties gamybos stadija. Slopinimas priklauso nuo dozės dydžio, poveikis pasireiškia bazinei ir stimuliacijos sukeltai skrandžio rūgšties sekrecijai. Daugumai pacientų simptomai išnyksta per 2 gydymo savaites. Gydant pantoprazolu, kaip ir kitokiais protonų siurblio inhibitoriais arba H2 receptorių blokatoriais, sumažėja skrandžio rūgštingumas, todėl proporcingai rūgštingumo sumažėjimui padaugėja gastrino. Gastrino kiekio padidėjimas yra laikinas. Kadangi pantoprazolas jungiasi prie fermento, esančio distaliau nuo ląstelių receptorių, druskos rūgšties sekreciją jis slopina nepriklausomai nuo kitų medžiagų (acetilcholino, histamino, gastrino) sukeliamo stimuliavimo. Išgerto ar į veną injekuoto pantoprazolo poveikis nesiskiria.

Vartojant pantoprazolą, padidėja gastrino kiekis nevalgius. Trumpalaikio gydymo metu jis dažniausiai neperžengia aukščiausios normos ribos. Ilgalaikio gydymo metu gastrino kiekis dažniausiai padvigubėja. Vis dėlto labai daug jis padidėja tik išimtiniais atvejais. Dėl to ilgalaikio gydymo metu retkarčiais skrandyje šiek tiek arba vidutiniškai padaugėja specifinių endokrininių ląstelių (pokytis panašus į adenomatozinę hiperplaziją). Vis dėlto, remiantis iki šiol atliktų tyrimų duomenimis, karcinoidų pirmtakų (atipinės hiperplazijos) ar skrandžio karcinoidų (tyrimų metu jų atvejų gyvūnams buvo) atsiradimą vienerių metų trukmės gydymo metu žmogui galima atmesti (žr. 5.3 skyrių).

Atsižvelgiant į tyrimų su gyvūnais rezultatus, ilgiau negu metus trunkančio gydymo metu pantoprazolo įtakos skydliaukės endokrininiams parametrams visiškai atmesti negalima.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>