Vaistinis preparatas: Doxorubicin Accord
Puslapis: 13


Doksorubicinas yra antraciklinų grupės antibiotikas. Jo veikimo būdas pilnai neišaiškintas. Įrodyta, kad doksorubicinas sukelia antinavikinį poveikį dėl citotoksinio poveikio, ypač dėl įsiterpimo į DNR, fermento topoizomerazės II slopinimo ir reaktyvių laisvųjų deguonies radikalų (RLDR) suformavimo. Visa tai sutrikdo DNR sintezę. Dėl doksorubicino molekulės įsiterpimo sutrinka bazės atpažinimas ir sekos specifiškumas, dėl to slopinamos visos RNR ir DNR polimerazės. Dėl topoizomerazės II slopinimo atsiranda viengubos ir dvigubos DNR spiralės įtrūkių. DNR pažeidžiama ir dėl cheminių reakcijų, veikiant labai reaktyviems deguonies radikalams, pavyzdžiui, hidroksilo radikalui OH-. Tai sukelia mutageninį poveikį ir chromosomų aberacijas.

Specifinis doksorubicino toksinis poveikis susijęs su proliferacinėmis normalaus audinio savybėmis. Taigi labiausiai pažeidžiami normalūs audiniai yra kaulų čiulpai, virškinimo traktas ir lytinės liaukos.

Svarbi priežastis, dėl kurios gydymas būna neveiksmingas, yra atsparumo doksorubicinui ir kitokiems antraciklinams atsiradimas. Siekiant išvengti ląstelių atsparumo doksorubicinui atsiradimo, buvo siūloma vartoti kalcio kanalų blokatorius, pavyzdžiui, verapamilį, nes jis pirmiausia veikia ląstelės membraną. Verapamilis slopina lėtuosius kalcio kanalus ir didina doksorubicino patekimą į ląstelę. Doksorubicino vartojimas kartu su verapamiliu susijęs su sunkiu toksiniu poveikiu širdžiai.

5.2 Farmakokinetinės savybės

Pasiskirstymas

Į veną sušvirkštas doksorubicinas iš kraujo greitai pasiskirsto į audinius, įskaitant plaučius, kepenis, širdį, blužnį, limfmazgius, kaulų čiulpus ir inkstus. Pasiskirstymo tūris yra maždaug 25 litrai. 6070 % vaistinio preparato prisijungia prie plazmos baltymų.

Doksorubicinas nepraeina per kraujo smegenų barjerą, vis dėlto jeigu yra metastazių smegenyse arba leukemijos išplitimas į smegenis, smegenų skystyje gali susidaryti didesnė vaistinio preparato koncentracija. Doksorubicinas greitai patenka į ascito skystį, kuriame susidaro didesnė koncentracija nei plazmoje. Doksorubicino prasiskverbia į motinos pieną.

Eliminacija

Yra trys doksorubicino eliminacijos iš kraujo fazės: vidutinis pusinės eliminacijos periodas trunka 12 minučių (pasiskirstymas), 3,3 valandas ir maždaug 30 valandų. Doksorubicinas greitai metabolizuojamas kepenyse. Svarbiausias metabolitas yra farmakologiškai aktyvus doksorubicinolis. Kiti metabolitai yra deoksirubicino aglikonas, konjugatai su gliukuronidais ir sulfatais. Maždaug 4050 % dozės šalinama su tulžimi per 7 paras, maždaug pusė šio kiekio šalinama nepakitusio vaistinio preparato pavidalu, kita dalis – metabolitų pavidalu. Tik 515 % suvartotos dozės eliminuojama su šlapimu.

Specialių grupių pacientai

Didžioji dalis doksorubicino eliminuojama per kepenis, taigi dėl kepenų funkcijos sutrikimo ekskrecija lėtėja ir dėl to daugiau vaistinio preparato susikaupia plazmoje ir audiniuose. Paprastai rekomenduojama mažinti dozę.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>