Vaistinis preparatas: Estrimax
Puslapis: 4


MMT duomenimis, santykinė krūties vėžio rizika HPT konjuguotais kumelės estrogenais (KKE) ar estradioliu (E2) metu buvo didesnė, jei kartu vartota progestagenų, nepriklausomai nei nuo pastarųjų tipo, nei nuo to, ar jie vartoti nepertraukiamai, ar nuosekliai. Duomenų, kad rizika priklausytų nuo jų vartojimo būdo, nėra.

MSI tyrimo metu nustatyta, kad nepertraukiamai vartojant KKE kartu su medroksiprogesterono acetatu (MPA), piktybiniai krūties navikai būna šiek tiek didesnės apimties ir dažniau pasitaiko limfmazgių lokalių metastazių, palyginti su placebu.

Taikant HPT, ypač estrogenais kartu su progestagenais, didėja mamogramos vaizdo sūdrumas, todėl gali būti sunkiau nustatyti krūties vėžį radiologiniu būdu.

Venų tromboembolija

HPT siejama su santykinai padidėjusia venų tromboembolijos, t.y. su giliųjų venų trombozės ir plaučių embolijos rizika. Vieno randomizuoto placebu kontroliuojamo ir epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, kad vartojusioms HPT pacientėms ši rizika 2-3 kartus didesnė nei jos nevartojusioms moterims. Nustatyta, kad nevartojusioms HPT apskaičiuotas venų tromboembolijų skaičius per 5 metus yra 3 atvejai iš 1000 moterų, kurių amžius yra 50-59 metai, ir 8 atvejai iš 1000 moterų, kurių amžius - 60-69 metai. Apskaičiuota, kad sveikoms moterims, vartojančioms HPT 5 metus, venų tromboembolijos papildomų atvejų bus 2-6 (tiksliausiai - 4) iš 1000 moterų, kurių amžius yra 50-59 metai, ir 5-15 (tiksliausiai -9) iš 1000 moterų, kurių amžius – 60-69 metai. Venų tromboembolijos tikimybė didesnė pirmaisiais HPT vartojimo metais nei vėliau.

Visuotinai pripažinti venų tromboembolijos rizikos faktoriai yra pačios pacientės ar jos šeimos anamnezės veiksniai, didelis nutukimas (KMI > 30 kg/m2) ir sisteminė raudonoji vilkligė. Vieningos nuomonės apie galimą venų varikozės įtaką VTE atsiradimui nėra.

Didesnę riziką susirgti venų tromboembolija turi tos pacientės, kurios yra sirgusios venų tromboembolija, taip pat tos, kurioms yra trombofilinė būklė. HPT šią riziką gali didinti. Tam, kad būtų galima atmesti pacientės polinkį trombofilijai, būtina išsiaiškinti jos asmeninę ir šeimos anamnezę, ar nėra buvę venų tromboembolijos, kartotinių savaiminių persileidimų. Tokioms pacientėms negalima taikyti HPT, kol neįvertinti trombofilijos faktoriai ir nepaskirtas gydymas antikoaguliantais. Moterims, kurios jau gydomos antikoaguliantais, PHT galima skirti tik nuodugniai įvertinus naudos ir pavojaus santykį.

Venų tromboembolijos pavojus gali laikinai padidėti ilgalaikės imobilizacijos metu po sunkių traumų ar operacijų. Kaip ir visiems operuotiems pacientams, būtina skirti ypatingą dėmesį pooperacinės venų tromboembolijos profilaktikos priemonėms. Jei po planuotos (ypač pilvo organų ar ortopedinės kojų) operacijos būtina ilgalaikė imobilizacija, reikia apsvarstyti ir, jei galima, laikinai 4-6 savaitėms nutraukti HPT. Gydymą galima vėl atnaujinti tik tada, kai baigsis imobilizacija.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>