Vaistinis preparatas: CLOPIDOGREL GSK
Puslapis: 11


Duomenys, gauti apie įvairių grupių pacientus (pvz., sergančius nestabiliają krūtinės angina arba patyrusius MI be Q bangos, mažos ir didelės rizikos grupės pacientus, cukrinio diabeto ligonius, pagal revaskuliarizacijos būtinumą, amžių, lytį ir kitus kriterijus), atitiko pirminės analizės duomenis. Vėlyvoji (angl. post-hoc) 2172 pacientų (17 % visų CURE tyrime dalyvavusių pacientų), kuriems buvo įstatytas stentas (Stent-CURE), duomenų analizė parodė, kad klopidogrelis, palyginti su placebu, lėmė reikšmingą jungtinės pirminės vertinamosios baigties (KV mirtis, MI, insultas) santykinės rizikos sumažėjimą (SRS) 26,2 %, bei reikšmingą jungtinės antrinės vertinamosios baigties (KV mirtis, MI, insultas ar gydymui atspari išemija) SRS 23,9 %. Be to, gydymo klopidogreliu saugumas šio pogrupio pacientams nekėlė jokių abejonių. Duomenys apie šio pogrupio pacientus atitinka bendrus tyrimo duomenis.

Klopidogrelio nauda nepriklausė nuo kito neatidėliotino ar ilgalaikio širdies ir kraujagyslių ligos gydymo (pvz., heparino arba mažos molekulinės masės heparino [MMMH], glikoproteino IIb/IIIa receptorių blokatorių, lipidų koncentraciją mažinančių vaistinių preparatų, beta adrenoreceptorių blokatorių, AKF inhibitorių vartojimo). Klopidogrelio veiksmingumas nepriklausė nuo ASR dozės (75325 mg vieną kartą per parą).

Dvigubai aklu būdu atlikti 2 atsitiktinių imčių placebu kontroliuojami klinikiniai klopidogrelio saugumo ir veiksmingumo tyrimai su pacientais, kurie patyrė ūminį MI su ST segmento pakilimu (CLARITY ir COMMIT).

CLARITY tyrime dalyvavo 3491 pacientas, kuriems nuo MI su ST pakilimu pradžios buvo praėję ne daugiau kaip 12 valandų ir kuriems buvo planuojama skirti trombolizinį gydymą. Pacientai vartojo klopidogrelį (300 mg įsotinamąją dozę, vėliau 75 mg dozę vieną kartą per parą, n = 1752) arba placebą (n = 1739), abiem atvejais pacientai kartu vartojo ASR (150325 mg įsotinamąją dozę, vėliau 75162 mg dozę per parą), fibrinolizinį preparatą ir, jeigu tiko, hepariną. Pacientai buvo stebėti 30 parų. Pirminė vertinamoji baigtis buvo arba prieš išleidžiant iš ligoninės angiogramoje matomas infarktą sukėlusios užsikimšusios arterijos vaizdas, arba mirties, arba prieš vainikinių arterijų angiografiją pasikartojusio MI atvejis. Pacientams, kuriems neatlikta angiografija, pirminė vertinamoji baigtis buvo mirtis arba iki aštuntosios paros ar prieš išleidžiant iš ligoninės pasikartojęs MI. Tyrime dalyvavo 19,7 % moterų, o 29,2 % pacientų buvo 65 metų ar vyresni. Iš viso 99,7 % pacientų taikytas gydymas fibrinoliziniais preparatais (fibrinui specifinius preparatus vartojo 68,7 %, fibrinui nespecifinius 31,1 % pacientų), 89,5 % heparinu, 78,7 % beta adrenoreceptorių blokatoriais, 54,7 % AKF inhibitoriais ir 63 % statinais.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>